Gyvulių augintojai, ypač tų vietovių, kur užklysta vilkai, jau rūpinasi, kaip apsisaugoti nuo šių plėšrūnų. Jie domisi parama ganykloms apsitverti ir aviganiams šunims įsigyti. Tačiau ūkininkams iškilo nerimą keliančių klausimų: kas bus, jeigu avis saugantis šuo sudraskys vilką? Ar aviganių savininkas nebus apšauktas brakonieriumi arba Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidėju, jei gyvulių sargas stos į nuožmią kovą su užpuolikais?
Dėl vilkų degins laužus
Į feisbuko grupę „STOP vilkų veisimui Lietuvoje“ susibūrę ūkininkai ieško efektyvių būdų, kaip ganyklose apsaugoti savo gyvulius nuo pilkųjų plėšrūnų, kurių, kaip mano medžiotojai ir gyvulių augintojai, per pastaruosius metus priviso daug daugiau, nei oficialiai pateikiama. Todėl ūkininkai priversti savo ganyklas tverti aukštomis tvoromis ir dairytis kitų apsaugos priemonių.
Saugomi vilkai vis drąsiau ir įžūliau šeimininkauja ne tik Lietuvos ūkininkų ganyklose ir kaimo gyventojų kiemuose, bet artėja ir prie miestų. Nuo vilkų kenčia ir kitų šalių ūkininkai. Itin sunerimę vokiečiai, nes jų šalyje vilkų per pastaruosius metus smarkiai padaugėjo. Šių metų gegužės 10 d. vokiečių ūkininkų iniciatyva bus masiškai uždegti laužai prieš vienašališką vilkų saugojimo politiką. Jie kviečia solidarizuotis visų Europos šalių kolegas. Galbūt ir mūsų ūkininkai užkurs laužus, tačiau vargu ar dėl to sumažės rūpesčių prasidėjus ganiavos sezonui.
Parama dar nepatvirtinta
Pasak ūkininkų, pagrindinės vilkų saugotojos Lietuvoje asociacijos „Baltijos vilkas“ atstovai, be elektrinių aptvarų ar tinklų, jiems rekomenduoja įsigyti ir sarginių specialių veislių šunų, nes esą veiksmingiausia, kai abu apsaugos būdai naudojami kartu.
Praėjusių metų spalį žemės ūkio ir aplinkos ministrai pasirašė ketinimų protokolą dėl ūkinių gyvūnų apsaugos nuo vilkų prevencinių priemonių taikymo skatinimo, juo įsipareigojo derėtis dėl vilkų daromos žalos prevencinių priemonių ir jų finansavimo.
Kaip „Valstiečių laikraštį“ informavo Žemės ūkio ministerijos atstovai, parengtas naujos priemonės, pagal kurią būtų remiamos apsaugos priemonės nuo vilkų, aprašas išsiųstas Europos Komisijai derinti. Gavus pritarimą naujai pasiūlytai priemonei, bus rengiamos jos įgyvendinimo taisyklės.
Bijo baudų
Kadangi apsaugos priemonėms nuo vilkų yra pažadėta parama, gyvulių augintojai pradėjo aiškintis, į ką verta investuoti ir kuo pasitikėti. Jie paprašė Aplinkos ministerijos atstovų paaiškinti dėl aviganių naudojimo. Ūkininkai klausė, ar, aviganiui sudraskius vilką, šunų savininkai nebus apšaukti brakonieriais ir verčiami už tai atsakyti? Taip pat domėjosi, ar aviganių naudojimas nepažeidžia Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, nes gyvulių sargai turėtų stoti į žiaurias kovas su vilkais.
„Iš Aplinkos ministerijos atsakymo supratome, kad jei aviganis papjautų vilką, visos aplinkybės būtų nagrinėjamos teisme. Taigi čia būtų sprendžiama, ar ūkininkas dėl to kaltas, ar ne“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė grupės „STOP vilkų veisimui Lietuvoje“ atstovė Auksė Čeplinskaitė.
Tokia nuostata atbaidys bet kurį žmogų įsigyti aviganį gyvuliams nuo vilkų saugoti. „Jeigu avis užpuls vilkų šeimyna, šunys stos ginti. Kaip tokiu atveju gali būti 100 proc. atsakingas už šunį? Šeimininkas, matydamas tokią kovą, nieko negalės padaryti. Jis juk negali ginti savo gyvulių“, – apie paradoksalią situaciją, kai gyvulių savininkai yra tapę įstatymo įkaitais, kalbėjo A.Čeplinskaitė.
Kas išmokys aviganius?
Aplinkos ministerijos pateiktame atsakyme dėl aviganių naudojimo pabrėžiama, kad ministerija neįgaliota oficialiai aiškinti teisės aktų, todėl pateikia tik specialistų nuomonę. Šie mano, kad tinkamas sarginių aviganių šunų mokymas, t. y. sarginio elgesio ugdymas ir medžioklinio elgesio slopinimas, vėlesnis panaudojimas gyvulių bandoms saugoti nepažeistų nei medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nei Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatų.
Po tokio atsakymo ūkininkams iškilo dar daugiau klausimų. „Pradėjome domėtis, kas ir kur gali teisingai išmokyti sarginius šunis tokios elgsenos, kad juos galima būtų leisti saugoti avių ar kitų gyvulių bandą. Juk vargu ar patys ūkininkai, pametę visus darbus, pradės gilintis į kinologiją. Juk tai visas mokslas! Kiek išsiaiškinome, tokių mokymų Lietuvoje niekas nerengia. Susidaro įspūdis, kad informacija paimta „iš oro“, o valdininkai purtosi atsakomybės“, – teigė A.Čeplinskaitė.
Siūlo konkrečias veisles
Ne tik gyvulių augintojai, bet ir kinologai nevienareikšmiškai vertina aplinkosaugininkų ir aistringų vilkų sergėtojų rekomendacijas avių apsaugą nuo vilkų patikėti sarginiams šunims.
Aplinkos ministerija ūkininkams pateiktame atsakyme dėl aviganių naudojimo netgi nurodė konkrečias šunų veisles, kurios tiktų gyvuliams saugoti. Rašte teigiama, kad specialios veislės, pavyzdžiui, Podhalės aviganiai arba alabajai, veisiami ir Lietuvoje, yra pakankamai dideli ir stiprūs ir gali apsaugoti bandą nuo plėšrūnų. Šie šunys save tapatina su banda ir gina ją nuo užpuolikų, taip pat lojimu perspėja žmones apie bandai iškilusią grėsmę. Kuo remiantis pateikta tokia kinologinė informacija ir kas ją parengė, nenurodoma.
Įdomu tai, kad tokia informacija žodis žodin pateikta interneto svetainėje saugiavis.lt, kuri, kaip nurodoma, yra „Baltijos vilko“ iniciatyva, skirta padėti ūkininkams apsaugoti gyvulius nuo vilkų.
Ūkininkai stebisi, kad Aplinkos ministerija aiškintis niuansus dėl apsaugos priemonių nuo vilkų nukreipia į asociaciją „Baltijos vilkas“, tarsi tai būtų ministerijos padalinys. Anot jų, esą vilkus ginančios organizacijos atstovai pirmiausia jiems perša Podhalės aviganius. Tačiau gyvulių augintojai turi savo nuomonę, jie teigė girdėję specialistų aiškinimų, kad šie šunys esą labiau tinka parodoms, nei gyvulių bandoms nuo vilkų saugoti.
Darbinių šunų stinga
Profesionalus kinologas, šunų veisėjas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) tvirtino, kad profesionaliai išdresuoti darbiniai aviganiai gali būti geri gyvulių sargai, tačiau, anot jo, jau paruoštų dirbti tokių šunų Lietuvoje nėra. O norint išmokyti jauną šunį, reikia išmanymo, veterinarijos, biologijos, gyvūnų elgsenos žinių.
„Ne kiekvienas su šunimis aviganiais gali dirbti. Reikia specialaus apmokymo, o kas tai organizuos? Juk niekas su profesionaliais kinologais nesitaria“, – teigė pašnekovas.
Kinologas be užuolankų išsakė savo nuomonę apie Lietuvoje gyvuliams nuo vilkų saugoti plačiai rekomenduojamus Podhalės aviganius: „Šie šunys labiau tinka parodoms nei realiam darbui. Tai tokia inscenizacija. Tik fantazuotojai gali juos siūlyti kaip tinkamus darbinius sargus gyvuliams prižiūrėti. Jeigu tie šunys bus aptvare su avimis, tai gal taip visi apsisaugos nuo vilkų“, – ironizavo pašnekovas.
Pasak jo, rimtesnis pasirinkimas būtų Vidurinės Azijos aviganiai alabajai, kai kurie Lietuvos ūkininkai renkasi juos, tačiau šiuos šunis reikia mokėti valdyti, be to, dirbti su jais geriau mažai apgyvendintose vietose – kalnuose, stepėse. O Lietuvoje bet kada šalia ganomų avių gali praeiti grybautojas ar uogautojas, ir dar su šuniuku. Sargus aviganis gali identifikuoti, kad tai pavojus jo saugomai bandai, tad pasekmės gali būti liūdnos.
Kinologas, paklaustas, kaip išmokyti aviganį, kad jis saugotų gyvulius ir nenudirtų vilkui kailio, kai šis puls bandą, nusikvatojo. „Šuniui reikia parašyti instrukciją, kaip elgtis, kai pasirodys vilkas. Tikras darbinis aviganis turi sustabdyti vilką. O kaip tai padaryti, nestojus į kovą? Lodamas ir bėgdamas nuo plėšrūno jo nesustabdysi“, – teigė vyras.
Daugiau žalos nei naudos
Nemažai ūkininkų iš patirties žino, kad vilkų nesustabdo nei aukštos tvoros, nei siūlomi aviganiai. Anot jų, geriausia apsauga – aklinai uždaryti tvartai arba veiksminga vilkų populiacijos kontrolė. Ir vasarą suginti gyvulius į tvartus siūlo ir vilkų gynėjai, tačiau ūkininkai jiems atkerta – pievos ir ganyklos yra gyvulių teritorija, kurios nereikėtų paversti konclageriais su spygliuotomis tvoromis.
Lazdijų rajone apie 100 avių laikančio Manto Jančiuko manymu, investicijos į nepigiai kainuojančius aviganius, kurie dabar itin rekomenduojami, prilygtų pinigų išmetimui į balą. Geri aviganiai, anot jo, gal tiktų tik išskirtinėmis sąlygomis. Ūkininkas sakė, kad pats tokio šuns nepirktų, ir kolegos į juos nesidairo.
„Nuosavoje žemėje galima įrengti stacionarius aptvarus. Kam tada aviganiai? Nuomojamoje žemėje greičiausiai tiesiamas elektrinis piemuo, tokį aptvarą pabaidyti gyvuliai ir lauko žvėrys lengvai išverčia, tad kartu ištrūkęs sarginis šuo gali pridaryti nemažai bėdų. Be to, matome užsienyje nufilmuotus vaizdus, kaip po vilkų apsilankymo ganyklose randami ir avių, ir jų sargų griaučiai. Tad dabar siūlomi aviganiai tebūtų dekoracija prie avių ir nepamatuotos išlaidos“, – aiškino ūkininkas.
Avių augintojas norėtų, kad būtų išsklaidytas mitas, esą kaimo gyventojai ir ūkininkai yra nusiteikę prieš vilkus. „Iš tikrųjų jokio priešiškumo nėra. Tiesiog vilkų populiacija nebuvo valdoma. Kai plėšrūnai ateina į kiemus ir ganyklose išpjauna gyvulius, natūralu, kad žmonės pyksta. Valstybė turi efektyviai kontroliuoti vilkų populiaciją, tuomet ir problemų bus mažiau“, – konstatavo M.Jančiukas.
Išlaidas ketinama apmokėti iš Kaimo plėtros programos
Įgyvendinant praėjusiais metais žemės ūkio ir aplinkos ministrų pasirašyto ketinimų protokolo nuostatas, šiuo metu Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programa papildoma nuostatomis, sudarančiomis galimybę įsigyti ir (ar) įsirengti apsaugos nuo vilkų ūkiniams gyvūnams daromos žalos prevencines priemones.
Ketinama 100 proc. apmokėti išlaidas, susijusias su elektrinio piemens ir elektrinių tvorų įsigijimu ir (ar) įrengimu ir / arba aviganių šunų įsigijimu, įsipareigojant apsaugoti ne mažesnį kaip 1 ha plotą. Numatoma, kad tinkami finansuoti (tvoroms įrengti ar aviganiams šunims įsigyti) bus tik tie plotai, kurie patenka į savivaldybes, kuriose yra didelė tikimybė patirti vilkų daromą žalą ūkiniams gyvūnams (žalos atvejai fiksuoti ne mažiau kaip 5 kartus per pastaruosius 5 metus).
Šiuo metu dar diskutuojama su kinologais dėl aviganių šunų naudojimo ūkinių gyvūnų apsaugai nuo vilkų. Kai kurių kinologų nuomone, tinkamiausi tokiai veiklai būtų belgų aviganių bei vokiečių aviganių veislių šunys. Šios veislės atstovai yra stabilios psichikos, prognozuojami, fiziškai stiprūs bei imlūs dresūrai. Vilkų žalos prevencinių priemonių įsigijimo preliminarioje tvarkoje numatoma kompensuoti ir lenkų Podhalės arba turkmėnų Alabay aviganių įsigijimą.
Rengiant projektus vertinama šalių kaimynių patirtis, jų vykdomi projektai. Pavyzdžiui, Estijoje ši apsaugos priemonė taikoma nuo 2007 m. Lenkijoje buvo vykdomi moksliniai projektai, kurie patvirtino tinkamų veislių aviganių sarginių šunų naudojimo efektyvumą saugant ūkinių gyvūnų bandas nuo plėšrūnų.
Šaltinis Valstietis.lt
6 Komentarų
LNS
Mačiau, kad šunis apsaugai siūloma pirkti be kilmės dokumentų. Pigiau. O vesti šunį į dresūros pamokas ir pačiam mokytis sąlygos yra tik didžiuosiuose miestuose. Tai gaunasi kaip kosulį gydyti viduriavimu – vilkų problemą nustelbs agresyvių palaidų šunų problema.
Aš gal miške mieliau susitikčiau su vilku, negu su pvz. kaukazu.
Kostas
Kostas
2019 04 20
Visi kalbame tik apie vilkų daromą žalą ūkininkams, kai sudrasko jų gyvulius. Tačiau gal jau laikas pakalbėti ir apie tai, kad, esant per didelei vilkų populiacijai, sunaikinama daugybė kanopinių žvėrių, o medžiotojai moka mokesčius valstybei. Pirmiausiai sudraskomi jaunikliai ir čia jau nėra ko nė kalbėti apie kokią tai selekciją. Šernų dėl maro jau kaip ir neliko. Tai va, medžioklė sumenkėjo savaime. Tai gal ir medžiotojai jau turi gauti kompensaciją? Žinoma, niekus rašau. To niekada nebus, tačiau kvailystę dėl „Baltijos vilko“ asociacijos veiklos jau seniai laikas baigti. Dabar Lietuvos medžiotojai tapo bandomaisiais triušiais.
Miske.lt
Kalbant bendrai apie situaciją su vilkais, ji yra visiškai nelogiška. Organizacija „Baltijos vilkas“ užsiima vilkų saugojimu, o vilkai daro žalą ūkiui ir už tai turi mokėti valstybė, o tiksliau mokesčių mokėtojai. Logiškai mastant, jei yra problema reikia ją spręsti, o nefinansuoti problemos pasekmes iš biudžeto.
Indre
Nustokit ta cirka su gyvunais, norit ukiskai verstis tai patys ir pasirupinkit savo augintiniu saugumu, kis dar matai vargsus sunelius i nasrus, patys atsistokit ir ginkit nagais ir ragais jei nesugebat saugiai apsitvert arba imkites kito verslo….. kiek tuos visus gyvunus galima engt, patys issizudykit tai gyvunai gales kvepuot pagaliau, nes jau visiskai vietos jiem nebeliko…..
Miske.lt
Indre, aš bandau pasakyti tai, kad vilkų skaičius Lietuvoje yra per mažai kontroliuojamas ir vilkų medžioklės limitas neatitinka realybės.
Romualdas
Kadangi Lietuvoje aršiausi vilkų saugotojai ir globėjai yra asociacija “Baltijos vilkas”, materialinę atsakomybę už vilkų padarytą žalą valstybė turėtų perkelti ant jų pečių. Juk už globotinių padarytą žalą visada atsako jo šeimininkas. Jeigu “Baltijos vilko” atstovams atrodo , kad vilkų padaryta žala yra pateikiama labai padidinta , tai šią žalą jie ir turėtų ūkininkams atlyginti. Juk labai lengva kitus kaltinti beširdišku elgesiu su nekaltais gyvūnais , jeigu patiems tai nieko nekainuoja. Labai patogu materialinę atsakomybę užkrauti ant valstybės pečių , o patiems pateikti save kaip gamtos “globotojais ir gynėjais”,
be viso to dar ir gaunant pinigus iš atitinkamų Europos sąjungos fondų. Dabar gaunasi , kad mes patys patirdami vilkų daromą žalą dar ir už “Baltijos vilko” primestas neefektyvias prevencines priemones turime susimokėti. Labai patogi pozicija.