Artėjant naujam Europos Sąjungos švininių šratų ribojimui, Vokietijos medžiotojų asociacija (DJV) ragina valstybę padėti šaudykloms prisitaikyti: finansuoti reikalingas investicijas ir spartinti leidimų išdavimą. Spalio 8 d. paskelbtame pranešime organizacija pabrėžia, kad prieinamas šaudyklų tinklas būtinas reguliarioms treniruotėms ir atsakingai medžioklei. Šis reikalavimas aktualus ir Lietuvos diskusijai apie šaudyklų veiklos stabdymą bei administracines kliūtis.
DJV teigimu, daug šaudyklų reikės atnaujinti arba pertvarkyti, kad jose būtų galima naudoti alternatyvius šratus. Asociacija kreipiasi į federalinę valdžią ir žemių vyriausybes, prašydama finansinės paramos bei greitesnių leidimų procedūrų.
Asociacija nurodo, kad numatytas septynerių metų pereinamasis laikotarpis suteikia laiko pasirengti. Jos prezidento Helmuto Dammanno-Tamke vertinimu, šį laiką reikia panaudoti medžiotojams ir šaudykloms pritaikyti prie naujų reikalavimų.
Pagal DJV pateiktą būsimo reguliavimo aprašymą, lauko šaudyklose būtų galima toliau naudoti 1,9–2,6 mm skersmens švininius šratus, jeigu būtų vykdomi nustatyti aplinkosaugos reikalavimai. Tarp jų – švino sulaikymas, panaudotų šratų surinkimas bent kas trejus metus ir dirvožemio bei vandens stebėsena. Konkrečias sąlygas ir terminus reikės vertinti pagal paskelbtą galutinį reglamentą.
Lietuvoje šaudyklų infrastruktūros problemos viešai keliamos jau kurį laiką. LRT paskelbtame BNS 2025 m. birželio 13 d. pranešime aprašytas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdis, kuriame šaudyklų atstovai kritikavo sunkiai įgyvendinamus aplinkosaugos reikalavimus. Aptartos triukšmo, švino normų ir šaudmenų atliekų tvarkymo problemos. Išklausęs suinteresuotas puses, komitetas nutarė kreiptis į Vyriausybę dėl tarpinstitucinės darbo grupės sudarymo.
Veiklos sustabdymo proporcingumą kritikavo ir Aplinkos ministerijos kancleris Povilas Poderskis. Miske.lt 2026 m. gegužės 26 d. paskelbtame jo komentare aptarta penkiolika metų Kėdainių rajone veikusi šaudykla, kurios veikla sustabdyta dėl neatlikto poveikio aplinkai vertinimo. Autorius pabrėžė, kad institucijos veikė teisėtai, tačiau bendrą rezultatą vertino kaip neproporcingą.
P. Poderskis siūlė, nesant realaus, tiesioginio ir reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ar grėsmės sveikatai, suteikti terminą poveikio aplinkai vertinimui atlikti. Jis taip pat ragino geriau koordinuoti institucijų patikrinimus. Gegužę paskelbtose įžvalgose kancleris kėlė klausimą, kaip suderinti aplinkos apsaugą su galimybe tęsti veiklą šalinant procedūrinius trūkumus.
Vokietijos medžiotojų reikalavimas Lietuvos diskusijai suteikia konkretų orientyrą: naujus aplinkosaugos reikalavimus turi lydėti praktiškai įgyvendinami sprendimai, aiškūs terminai ir pagalba infrastruktūrai atnaujinti. Šaudyklų savininkams tenka pareiga valdyti triukšmą bei taršą, o valstybei – užtikrinti nuoseklias ir proporcingas procedūras. Vertinant reguliavimą svarbu klausti, ar jis leidžia pašalinti trūkumus ir išsaugoti saugiam šaudymo mokymui reikalingą infrastruktūrą.
Šaltiniai: Vokietijos medžiotojų asociacijos (DJV) 2026 m. spalio 8 d. pranešimas; LRT / BNS 2025 m. birželio 13 d. pranešimas; Povilo Poderskio komentaras Miske.lt, 2026 m. gegužės 26 d..