Praėjusį, 2025–2026 metų, sezoną iki tos pačios lapkričio 16 dienos buvo užregistruoti 92 vilkai. Vadinasi, šiemet per tą patį laikotarpį sumedžiota 14 vilkų daugiau. Skirtumas siekia 15,2 proc. ir rodo spartesnę šio sezono pradžią.
Skiriasi ir panaudota sezoninio limito dalis. Šiemet jau išnaudota 33,3 proc. 318 vilkų limito, o pernai tuo pačiu metu buvo išnaudota apie 30 proc. tuomet nustatyto 307 vilkų limito. Nuo spalio 15 iki lapkričio 16 dienos šiemet vidutiniškai registruota po 3,2 vilko per dieną, pernai – po 2,8.
Didesnis limitas pats savaime šio skirtumo nepaaiškina. Šiemet leidžiama sumedžioti tik 11 vilkų daugiau negu praėjusį sezoną – limitas padidėjo maždaug 3,6 proc., o faktinis rezultatas tuo pačiu sezono momentu yra daugiau kaip 15 proc. didesnis. Be to, nei šiemet, nei pernai pirmąjį medžioklės mėnesį limitas dar neribojo medžioklės.
Įdomu tai, kad šio sezono persvara susidarė pirmosiomis savaitėmis, tačiau pastaruoju metu nebedidėja. Lapkričio 9 dieną šiemet buvo registruoti 86 vilkai, o pernai – 72. Skirtumas jau tuomet siekė tuos pačius 14 vilkų. Nuo lapkričio 10 iki 16 dienos abiem sezonais registras pasipildė lygiai po 20 vilkų. Tai reiškia, kad šiemet sezonas prasidėjo sparčiau, tačiau paskutinės savaitės medžioklės tempas iš esmės susilygino.
Ryškiausias skirtumas matomas vertinant medžioklės būdus. Šį sezoną iki lapkričio 16 dienos tykojant sumedžioti 84 vilkai, medžioklėse varant – 21, dar vienas įrašas priskirtas kitam medžioklės būdui. Praėjusį sezoną tuo pačiu metu tykojant buvo sumedžioti 68 vilkai, o medžioklėse varant – 23. Vieno pernykščio įrašo medžioklės būdas nenurodytas.
Taigi visa šio sezono persvara susidarė ne medžioklėse su varovais, o medžiojant tykojant. Tykojamosios medžioklės rezultatas padidėjo 16 vilkų, o medžioklėse varant šiemet kol kas sumedžiota dviem vilkais mažiau. Tykojamoji medžioklė šiemet sudaro apie 79 proc. visų užregistruotų atvejų, pernai jos dalis tuo pačiu metu siekė apie 74 proc.
Šie skaičiai paneigia gana įprastą įsivaizdavimą, kad didžiausią ankstyvojo sezono rezultatą lemia kolektyvinės medžioklės su varovais. Jos gali sukurti ryškius vienos dienos šuolius, tačiau bendrą šio sezono persvarą sukūrė nuosekli vilkų medžioklė tykojant.
Tai gerai matyti palyginus lapkričio vidurio savaitgalius. Pernai lapkričio 15 dieną vien per parą buvo užregistruota 12 vilkų, iš kurių didžioji dalis sumedžiota varant. Šiemet lapkričio 14–15 dienomis iš viso užregistruoti šeši vilkai. Vis dėlto bendras šių metų rezultatas išliko aukštesnis, nes iki tol tykojamosiose medžioklėse buvo sukaupta didesnė persvara.
Keičiasi ir aktyviausi šalies rajonai. Šiemet pirmauja Vilniaus rajonas, kuriame iki lapkričio 16 dienos užregistruota 11 vilkų. Šakių rajone sumedžioti aštuoni, Marijampolės ir Šilutės savivaldybėse – po šešis, Anykščių ir Vilkaviškio rajonuose – po penkis.
Praėjusį sezoną tuo pačiu metu daugiausia vilkų buvo užregistruota Kėdainių, Šakių, Utenos ir Ignalinos rajonuose – po šešis. Kaišiadorių rajone buvo sumedžioti penki vilkai. Taigi abiejų sezonų geografija pastebimai skiriasi.
Didžiausias pokytis matomas Vilniaus rajone. Šiemet čia jau užregistruota 11 vilkų, o pernai tuo pačiu metu buvo trys. Marijampolės savivaldybėje šiemet sumedžioti šeši vilkai, kai pernai iki lapkričio 16 dienos nebuvo registruota nė vieno. Šilutės rajone rezultatas padidėjo nuo trijų iki šešių, Šakių rajone – nuo šešių iki aštuonių.
Bendras rezultatas taip pat apima platesnę šalies teritoriją. Šiemet vilkai užregistruoti 39 savivaldybėse, pernai tuo pačiu laikotarpiu – 36. Vadinasi, didesnis skaičius susidarė ne vien dėl kelių itin sėkmingų medžioklių viename rajone. Vilkai medžiojami praktiškai visoje Lietuvoje, nors atskirų regionų rezultatai kasmet keičiasi.
Dabartiniai rezultatai dera su oficialiais vilkų populiacijos vertinimais. Mokslininkų duomenimis, 2025–2026 metais Lietuvoje nustatyta ne mažiau kaip 85 vilkų šeimos. Vilko apsaugos plane numatyta populiaciją išlaikyti 32–62 besiveisiančių šeimų ribose. Taigi nustatytas minimalus šeimų skaičius viršija plane įrašytą viršutinę ribą 23 šeimomis, arba maždaug 37 proc.
Šių metų 318 vilkų limitas kelia pagrįstų abejonių, ar jis iš tiesų skirtas populiacijai mažinti. Vilko apsaugos plane nustatyta, kad, šeimų skaičiui viršijus 62, populiacijos naudojimas turi būti planuojamas taip, kad būtų užtikrintas jos tolygus sumažinimas ir išlaikymas 32–62 šeimų ribose. Vien deklaruoti mažinimo tikslą nepakanka – nustatytas limitas turi parodyti, kaip šis tikslas bus pasiektas.
Jeigu taikomas mokslininkų pastaraisiais metais naudotas 3,75 metinio prieaugio koeficientas, 85 šeimų prieaugis sudarytų 318,75 vilko. Patvirtintas 318 vilkų limitas praktiškai sutampa su apskaičiuotu vienų metų populiacijos prieaugiu, tačiau jame nematyti papildomos dalies jau esamai populiacijai mažinti. Toks limitas gali pristabdyti tolesnį augimą, bet nepaaiškina, kaip nuo mažiausiai 85 šeimų Lietuva priartės bent prie 62 šeimų ribos.
Viešai paskelbtuose dokumentuose nėra konkrečios mažinimo trajektorijos: nenurodyta, kiek vilkų šeimų turėtų likti po šio sezono, per kiek metų planuojama pasiekti 62 šeimų ribą ir kaip limitas bus koreguojamas, jeigu jo nepavyks išnaudoti. Praėjusį sezoną buvo leista sumedžioti 307 vilkus, tačiau faktiškai sumedžioti 275. Tuo metu minimalus nustatytų šeimų skaičius pasikeitė nuo 82 iki 85. Bent kol kas šie rezultatai nerodo judėjimo Vilko apsaugos plane nustatyto tikslo link.
Todėl 318 vilkų limitą tiksliau vertinti kaip atsargų populiacijos augimo stabdymo sprendimą, o ne aiškiai pagrįstą jos mažinimo priemonę. Jeigu valstybės tikslas iš tiesų yra grįžti į 32–62 šeimų intervalą, visuomenei turėtų būti pateiktas ne vien metinis sumedžiojimo skaičius, bet ir konkretus planas: siekiamas šeimų skaičius po kiekvieno sezono, numatomas terminas ir limito koregavimo mechanizmas.
Praėjusį sezoną iš 307 leistų sumedžioti vilkų buvo sumedžioti 275, arba 89,6 proc. limito. Sezono pabaigoje liko nepanaudoti 32 vilkai. Jeigu šio sezono 15,2 proc. rezultatų persvara išliktų iki pabaigos, paprastas aritmetinis palyginimas duotų maždaug 317 sumedžiotų vilkų. Tai praktiškai visas šiam sezonui nustatytas 318 vilkų limitas.
Šis skaičiavimas nėra tiksli sezono prognozė, nes medžioklės tempas žiemą gali keistis. Vis dėlto jis parodo, kad dabartinis tempas yra pakankamas beveik visam limitui panaudoti. Kitas klausimas – ar net visas išnaudotas limitas realiai mažins šeimų skaičių, ar tik kompensuos metinį populiacijos prieaugį.
Svarbiausia šio sezono tendencija yra ne vien 14 vilkų persvara. Rezultatai rodo, kad vilkų medžioklė tapo nuoseklesnė ir mažiau priklausoma nuo pavienių sėkmingų medžioklių su varovais. Didesnį rezultatą sukūrė tykojamoji medžioklė, o vilkai užregistruoti daugiau savivaldybių negu pernai.
Kartu matyti, kad sezonas po spartesnės pradžios pereina į panašų tempą kaip praėjusiais metais. Persvara per paskutinę savaitę nepadidėjo – abu sezonai pasipildė po 20 vilkų. Todėl artimiausios savaitės parodys, ar 14 vilkų skirtumas išliks, pradės mažėti, ar po naujų medžioklių su varovais dar labiau išaugs.
Šiuo metu galima pagrįstai konstatuoti, kad 2026–2027 metų vilkų medžioklės sezonas yra rezultatyvesnis už praėjusį. Iki tos pačios datos sumedžiota 15 proc. daugiau vilkų, išnaudota didesnė limito dalis, o pagrindiniu rezultato varikliu tapo medžioklė tykojant. Tačiau net ir sėkmingai išnaudotas 318 vilkų limitas savaime neatsako į svarbiausią populiacijos valdymo klausimą – kada ir kokiu būdu Lietuva nuo mažiausiai 85 šeimų priartės prie Vilko apsaugos plane nustatytos 62 šeimų viršutinės ribos.
Kaip toliau klostosi sezonas, galima stebėti „Miske.lt“ sumedžiotų vilkų suvestinėje, kuri atnaujinama pagal viešai skelbiamus BĮIP duomenis.




