Lietuvoje nėra oficialios ataskaitos, kurioje būtų apskaičiuotas visas medžioklės sektoriaus ekonominis svoris. Todėl „Miske.lt“ apžvalgoje buvo vertinamos specializuotos medžioklės, ginklų, šaudmenų, optikos ir šaudymo prekių įmonės, jų parduotuvės bei susiję paslaugų teikėjai. Finansiniai rezultatai tikrinti pagal Registrų centrui pateiktas 2025 metų ataskaitas, skelbiamas portale „Rekvizitai“.
Skirtingos tos pačios įmonės parduotuvės, filialai ir interneto domenai buvo priskirti vienam juridiniam asmeniui, kad jų pajamos nebūtų suskaičiuotos kelis kartus.
Svarbu suprasti, kad portale „Rekvizitai“ nurodoma apyvarta yra įmonės deklaruotos pardavimo pajamos be pridėtinės vertės mokesčio. Apyvarta nėra tas pats, kas pelnas, sukurta pridėtinė vertė ar indėlis į Lietuvos bendrąjį vidaus produktą. Dalis įmonių taip pat vykdo kelias veiklas, todėl ne visos jų pajamos gali būti tiesiogiai priskirtos medžioklei.
Pagal viešai prieinamas 2025 metų finansines ataskaitas, aiškiai specializuotų medžioklės, ginklų, šaudmenų, optikos ir šaudymo prekių įmonių bendra apyvarta siekė apie 39,39 mln. eurų. Įtraukus šaudyklas, specializuotų paslaugų teikėjus ir kitas tiesiogiai su šia rinka susijusias įmones, buvo identifikuoti 49 juridiniai asmenys, kurių bendra visų veiklų apyvarta sudarė apie 45,72 mln. eurų.
Ši suma laikytina viešai patikrinamu minimumu, o ne galutine visos Lietuvos medžioklės rinkos verte. Dalis individualių įmonių finansinių ataskaitų viešai neskelbia, kai kurios įmonės nėra pateikusios atskirai išskirtų 2025 metų pajamų, o smulkūs prekiautojai medžioklės reikmenimis gali veikti kaip platesnio profilio prekybos įmonės.
Didžiausią apyvartą tarp identifikuotų specializuotų bendrovių pasiekė UAB „Spoteris“, valdanti „OpticSpot“ ir vykdanti mažmeninę bei didmeninę termovizinių, naktinio matymo ir kitų optinių prietaisų prekybą. Jos pardavimo pajamos 2025 metais siekė 6 245 254 eurus, o grynasis pelnas – 632 784 eurus. UAB „Valrima“ 2025 metais gavo 5 792 095 eurus pardavimo pajamų. UAB „Vollit“ apyvarta siekė 4 341 963 eurus, UAB „ZALA Arms“ – 3 283 905 eurus, o UAB „Vilniaus ginklai“ – 2 802 293 eurus.
UAB „Baltic Arms“ pardavimo pajamos sudarė 2 631 953 eurus, UAB „Sidabrinė kulka“ – 2 389 534 eurus, UAB „Stingeris“ – 2 073 158 eurus, o UAB „Perkūno ginklinė“, veikianti ir „Thunder Armory“ vardu, – 1 868 992 eurus. Vien šių devynių didžiausių specializuotų įmonių bendra apyvarta viršijo 31,4 mln. eurų.
Medžioklės prekėmis prekiauja ir didelės mišrios veiklos bendrovės, kurių verslas neapsiriboja vien medžiokle. UAB „Baltijos arsenalas“ 2025 metų apyvarta siekė 12 258 775 eurus, UAB „Albatros prekyba“ – 10 724 483 eurus, UAB „Arveka“ – 7 506 706 eurus, o UAB „Rovana“ – 1 000 333 eurus. Bendra šių keturių įmonių apyvarta sudarė apie 31,49 mln. eurų.
Vis dėlto visos šių bendrovių apyvartos priskirti medžioklei negalima. Jos taip pat prekiauja taktinėmis, turizmo, žvejybos, aprangos, avalynės, darbo saugos ar kitomis prekėmis. Viešos finansinės ataskaitos neatskleidžia, kokią kiekvienos įmonės pajamų dalį sudaro būtent medžioklės prekės, todėl šios bendrovės skaičiuojamos atskirai nuo tiesiogiai specializuotų įmonių.
Atskirą vietą Lietuvos medžioklės ekonomikoje užima Lietuvoje registruota UAB „Yukon Advanced Optics Worldwide“. Tai nėra įprasta mažmeninė parduotuvė, o tarptautinėje rinkoje veikianti bendrovė, susijusi su termovizinių ir skaitmeninių optinių prietaisų kūrimu, gamyba bei prekyba.
„Yukon Advanced Optics Worldwide“ pardavimo pajamos 2025 metais siekė 60 190 383 eurus. Palyginti su 2024 metais, kai įmonės pajamos sudarė 91 614 231 eurą, apyvarta sumažėjo apie 34,3 proc. Bendrovė 2025 metus baigė patyrusi 14 155 704 eurų grynąjį nuostolį. Šie skaičiai aiškiai parodo, kad didelė apyvarta savaime dar nereiškia tokio pat dydžio pelno ar ekonominės naudos.
„Yukon Advanced Optics Worldwide“ apyvartos taip pat negalima paprasčiausiai pridėti prie Lietuvos mažmenininkų apyvartos ir gautos sumos vadinti medžioklės rinkos verte. Gamintojo ar didmenininko produkcija gali būti parduodama platintojui, vėliau parduotuvei ir galiausiai galutiniam pirkėjui. Tokiu atveju tos pačios prekės vertė skirtingose tiekimo grandinės pakopose atsispindi kelių įmonių finansinėse ataskaitose. Be to, reikšminga įmonės produkcijos dalis gali būti realizuojama užsienio rinkose.
Reikšminga ir tiesioginė medžioklės plotų naudotojų įmoka į valstybės bei savivaldybių biudžetus. Teisiškai šį mokestį moka ne kiekvienas medžiotojas atskirai, o fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius konkrečiame medžioklės plotų vienete. Mokestis skaičiuojamas pagal naudojamų plotų dydį ir jų kategoriją. Už 2025 mokestinius metus buvo taikomas 2,187 indeksavimo koeficientas, o deklaraciją ir mokestį reikėjo pateikti iki 2026 metų vasario 17 dienos.
VMI ataskaitoje mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklius pateikiamas vienoje eilutėje kartu su kitais mokesčiais už valstybinius gamtos išteklius. 2026 metų sausio–vasario mėnesių ataskaitoje šioje eilutėje nurodyta 37,30 mln. eurų įplaukų, iš kurių 28,62 mln. eurų teko valstybės, o 8,68 mln. eurų – savivaldybių biudžetams.
Mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklius paskirstomas po lygiai – 50 proc. valstybės ir 50 proc. savivaldybių biudžetams. Kiti toje pačioje VMI eilutėje pateikiami valstybinių gamtos išteklių mokesčiai 2025 metais buvo paskirstomi santykiu 80 ir 20 proc. Pagal šias proporcijas „Miske.lt“ apskaičiavo, kad už 2025 metų medžioklės plotų naudojimą į valstybės ir savivaldybių biudžetus pateko apie 4,07 mln. eurų. Maždaug po 2,04 mln. eurų teko valstybės ir savivaldybių biudžetams. Tai yra „Miske.lt“ skaičiavimas pagal bendrus VMI duomenis, o ne atskiroje VMI eilutėje oficialiai paskelbta galutinė suma.
Šie 4,07 mln. eurų nėra visa medžioklės veiklos fiskalinė nauda. Prekybos, gamybos ir paslaugų įmonės papildomai moka pridėtinės vertės, pelno, darbo užmokesčio bei kitus mokesčius. Darbuotojų atlyginimai apmokestinami gyventojų pajamų ir socialinio draudimo įmokomis, o medžiotojų perkami degalai valstybei generuoja PVM bei akcizų pajamas. Tačiau viešuose VMI duomenyse nėra atskiro medžioklės sektoriaus pjūvio, todėl patikimai apskaičiuoti visų šių mokesčių dalies šiuo metu neįmanoma.
Į atliktą skaičiavimą taip pat nepatenka visa medžiotojų kuriama paklausa transporto, automobilių remonto, degalų, viešbučių, kaimo turizmo, maitinimo, veterinarijos, šunų priežiūros, mokymų, šaudymo treniruočių, žvėrienos apdorojimo ir kitose srityse. Dalis šių išlaidų tenka regionams ir mažesniems miestams, kuriuose alternatyvių ekonominių veiklų pasirinkimas dažnai yra ribotesnis.
Vien mechaniškai sudėjus identifikuotų tiesiogiai su medžioklės, ginklų, optikos ir šaudymo rinka susijusių įmonių apyvartą – apie 45,72 mln. eurų, didžiųjų mišrios veiklos bendrovių apyvartą – apie 31,49 mln. eurų, „Yukon Advanced Optics Worldwide“ pajamas – 60,19 mln. eurų, ir už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą apskaičiuotą 4,07 mln. eurų mokestį, gaunama bendra iliustracinė suma – apie 141,47 mln. eurų.
Tačiau šios sumos negalima vadinti grynąja medžioklės ekonomine nauda Lietuvai, galutine Lietuvos medžioklės rinkos verte ar sektoriaus indėliu į bendrąjį vidaus produktą. Įmonių apyvartos gali persidengti tiekimo grandinėje, didmenininkų pardavimai gali vėliau atsispindėti mažmenininkų pajamose, dalis bendrovių pajamų gaunama iš kitų veiklų, o dalis produkcijos eksportuojama. Į biudžetą sumokėti mokesčiai taip pat nėra tas pats, kas naujai sukurta pridėtinė vertė. Todėl 141,47 mln. eurų suma parodo ne galutinę ekonominę naudą, o viešais duomenimis matomą medžioklės ekonomikos mastą.
Atsakingai galima teigti, kad medžioklė Lietuvoje nėra vien laisvalaikio veikla ar laukinių gyvūnų populiacijų reguliavimo priemonė. Tai plati ekonominė grandinė, apimanti prekybą, gamybą, paslaugas, darbo vietas, eksportą ir milijonines įmokas į valstybės bei savivaldybių biudžetus. Tikrasis šios veiklos ekonominis pėdsakas greičiausiai yra didesnis, tačiau norint tiksliai nustatyti medžioklės sukuriamą pridėtinę vertę reikėtų atskiro visos šalies ekonominio tyrimo.
