Apie rezultatus mokslininkė papasakojo lapkričio 2 d. Estijos visuomeninio transliuotojo ERR portale „Novaator“ paskelbtame tekste. Jos teigimu, mažėjantis kanopinių aptikimas mėginiuose gali rodyti šių gyvūnų gausos pokyčius gamtoje.

Tyrimo imtį sudarė 133 genetiškai patvirtinti vilkų išmatų mėginiai iš tyrimų teritorijų Rytų ir Vakarų Estijoje. Juos išsijojus, likusi medžiaga tirta mikroskopu.

Pasak tyrėjos, vilkai Estijoje daugiausia minta kanopiniais – stirnomis, šernais, taip pat briedžiais ir tauriaisiais elniais. Tačiau analizuotuose mėginiuose vis dažniau aptinkama smulkiųjų graužikų ir augalinio maisto liekanų. Rasta ir mangutų, lapių bei kiauninių liekanų.

Mokslininkė pasakoja, kad vilkų mitybos stebėjimas padeda įvertinti, kada gali stiprėti spaudimas kitoms grobio rūšims ar didėti pavojus naminiams gyvūnams. Tokios žinios reikalingos prevencijai planuoti. Pristatyti rezultatai susiję su dar rengiamu publikuoti moksliniu straipsniu.

Įvertinkite straipsnį

Straipsnio vertinimas nuo 1 iki 5
4,6 / 5Įvertinimų: 11

Įkeliama…