Žemės ir miškų savininkai nesame nusistatę prieš medžioklę ir medžiotojus. Medžioklė, kaip ūkinė veikla ir pomėgis yra svarbi trims dešimtims tūkstančių medžiotojų, o suteikimas teisės naudoti privačią teritoriją laukinių gyvūnų medžioklei turi būti neatsiejama žemės nuosavybės teisių dalis. Lietuvos miško savininkų asociacija (toliau – LMSA) nuosekliai laikomės nuostatos, kad yra visos galimybės bendradarbiauti medžiotojams ir medžioklės plotų savininkams, tik būtina derinti sprendimus, gerbti teisėtus LR Konstitucijoje įtvirtintus žemių savininkų interesus ir kartu sudaryti kuo palankesnes sąlygas medžiotojams sutartiniais pagrindais naudoti žemės ir miškų plotus medžioklei.
Susipažinę su Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (toliau – LMŽD) pirmininko pavaduotojo 2016-02-18 pareiškimu Nr. 15, su apgailestavimu konstatuojame, kad šiame emocingame kreipimesi į medžiotojus nurodyti faktai neatitinka tikrovės, o išsakyta pozicija prieštarauja Konstitucijai ir LR įstatymams, Lietuvos valstybės įsipareigojimams, numatytiems ES steigimo sutartyse ir kituose ES teisės aktuose bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.
Savo pareiškimu dalį Lietuvos medžiotojų vienijančios visuomeninės organizacijos vadovai dar kartą parodė, kad neatsisako siekio išsaugoti sovietinės nomenklatūros sukurtą bolševikinę tradiciją nepaisyti ir pilnai neigti žemės ūkio ir miško paskirties žemės sklypų savininkų teises. LMŽD vadovai neatsakingai gina dalies savo narių siaurą interesą išlaikyti sovietinį medžioklės organizavimo Lietuvos Respublikoje modelį, pagal kurį žemės ūkio ir miško savininkų teisės yra paneigtos. Tokie LMŽD vadovų veiksmai neatitinka LR Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtinta, kad: i) Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, ii) valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, iii) Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Lietuvos valstybė ratifikavusi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 1 protokolą įsipareigojo laikytis šio protokolo 1 straipsnio, pagal kurį kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe, užtikrinti kad iš niekieno negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tiktai įstatymo numatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. Analogiškos teisės į privačios nuosavybė apsaugą įtvirtintos ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnyje.
Pono Eugenijaus Tijušo pareiškimu LMŽD vadovai atskleidė, kad ši visuomeninė organizacija ir toliau siekia neatlygintinai naudoti Lietuvos žemės ūkio ir miško paskirties žemės sklypų nuosavybę įsirengiant natūralias šernų fermas Lietuvos miškuose bei pelnytis žemės ir miškų savininkų bei kitų mokesčių mokėtojų sąskaita gaunant išmokas už sumedžiotas šernų pateles. Taip LMŽD atskleidžia, kad jos vadovai vis dar nesuvokia, kad Lietuvos valstybėje sovietinis laikotarpis yra pasibaigęs ir Lietuva gyvena pagal tautos referendume priimtą Konstituciją, kurioje yra įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, savininkų teisės ir pareigos.
LR Konstituciniam Teismui 2005-05-13 nutarime dėl Medžioklės įstatymo konstatavus, kad žemės ūkio ir miško paskirties žemės sklypų savininkai turi teisę besąlygiškai uždrausti medžioti savo nuosavybėje, buvo atitinkamai pakeistas LR Medžioklės įstatymas, kurio 13 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta žemės sklypo savininko teisė uždrausti medžioti jam priklausančiame žemės sklype, o 7 straipsnio 5 dalyje – pareiga iškilus medžiojamųjų gyvūnų platinamų užkrečiamųjų ligų pavojui ir esant privalomajam nurodymai dėl šių gyvūnų gausos reguliavimo vykdymo žemės sklype, kuriame jo savininkas uždraudė medžioti, šių nurodymų įgyvendinimą organizuoti žemės sklypo savininkui.
LMŽD pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas klaidindamas medžiotojų bendruomenę neva žemės sklypų savininkai gavo teisę be apribojimų naikinti šernus, nesuvokdamas nei su medžiokle susijusių teisės santykių reguliavimo esmės, nei afrikinio kiaulių maro keliamo pavojaus Lietuvos ekonomikai, ragina medžiotojų būrelius elgtis neteisėtai ir neatsakingai, toliau skatina pažeidinėti žemės ir miškų sklypų savininkų teises, ribojant jų teisę ir pareigą, įtvirtintą LR Medžioklės įstatyme, reguliuoti šernų populiacijas jų nuosavybėje.
Atkreiptinas LMŽD vadovų dėmesys ir į tai, kad dalis LMŽD narių sistemingai ir šiurkščiai pažeidinėja žemės ūkio ir miškų savininkų teises neteisėtai įsirengdami biotechnines priemones, medžioklės bokštelius savininkų nuosavybėje, vengia ir delsia atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą miškui ir žemės ūkio pasėliams.
Tinkamai nesureguliavus šernų populiacijos Lietuvos miškuose, kaip tai numatyta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2015-10-05 sprendime Nr. B1-917, gali būti toliau ribojamas ar net visai uždraustas Lietuvos žemės ūkio produkcijos eksportas. Dėl žemės ūkio produkcijos eksporto draudimo Lietuvos žemdirbiai, miškininkai ir žemės ūkio perdirbėjai patirtų milžiniškus nuostolius, kuriuos tektų atlyginti Lietuvos valstybei solidariai su medžiotojų būreliais.
Kaip aplaidų ir neatsakingą veikimą vertiname LR aplinkos ministro 2016-02-11 įsakymą Nr. D1-100 „Dėl šernų apskaitos Lietuvos Respublikos teritorijoje“, pagal kurį šernų apskaitą vykdys medžiotojų būreliai. Dėl sunkiai suprantamų priežasčių LR aplinkos ministerija patiki šernų apskaitos organizavimą medžioklės plotų naudotojams – medžiotojų būreliams, kurie kaip parodė ir LMŽD pirmininko pavaduotojo pareiškimas, siekia išsaugoti kuo didesnę šernų populiaciją Lietuvos miškuose ir taip apsaugoti nekultūringų ir neatsakingų medžiotojų – mėsininkų interesus toliau veisti šernų „fermas“ žemės ir miškų sklypų savininkų nuosavybėje bei neatsakingai naudoti mokesčių mokėtojų lėšas mokant išmokas medžiotojų būreliams už šernų patelių sumedžiojimą kovojant su afrikinio kiaulių maro plitimu. Pabrėžtina, kad žemės ir miškų sklypų savininkams pagal LR Medžioklės įstatymo 7 straipsnio 5 dalį kyla pareiga savo lėšomis organizuoti šernų populiacijos reguliavimą žemės sklypuose, kuriuose yra uždraudę medžioti ir tinkamai įgyvendinus šią savininkų pareigą būtų taupomos Lietuvos mokesčių mokėtojų lėšos.
LMSA norime atkreipti LR aplinkos ministerijos ir LMŽD dėmesį į tai, kad žemės ir miškų sklypų savininkams patyrus žalą dėl žemės ūkio produkcijos eksporto draudimų ar privalomųjų nurodymų sunaikinti laikomus gyvulius, toliau plintant afrikiniam kiaulių marui, atsirandant naujiems maro židiniams, pateikus klaidingus šernų apskaitos duomenis, pareiga atlyginti patirtą žalą pagal LR Civilinio kodekso normas teks Lietuvos valstybei ir medžiotojų būreliams solidariai.
LMSA ir toliau nuosekliai teisėtais būdais sieks užtikrinti tinkamą savininkų nuosavybės apsaugą ir teisę atsakingai, laikantis visų aplinkosaugos taisyklių, medžioti savo žemėse ir miškuose bei reguliuoti šernų populiaciją žemės sklypuose, kuriuose yra uždraudę medžioti.
LMSA Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos 2016-02-17 įsakymą Dėl Privalomojo nurodymo vykdyti šernų populiacijos reguliavimą Nr. B1-132 vertina kaip savalaikį, teisėtą ir sąžiningą veiksmą, tinkamą administravimą siekiant minimizuoti žalą žemės ir miško savininkams, Lietuvos ekonomikai, stabdant afrikinio kiaulių maro židinių plitimą ir tinkamai įgyvendinant Lietuvos valstybės prisiimtus įsipareigojimus Europos Komisijai dėl priemonių taikymo kovojant su afrikinio kiaulių maro plitimu.
LMŽD pirmininko pavaduotojo emocingą pareiškimą LMSA apgailestaudami vertiname kaip nesusipratimą ir aklą nepriklausomoje Lietuvoje išlikusios sovietinės ir bolševikinės nomenklatūros interesų gynimą, nepagarbą privačiai nuosavybei, afrikinio kiaulių maro grėsmės Lietuvos ekonomikai nesupratimą.
Su pagarba privačią nuosavybę gerbiantiems medžiotojams – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos, Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta” ir Sūduvos medžiotojų sąjungos nariams.
Taip pat skaitykite: LMSA pareiškimo komentaras (E.Tijušas)
