Dešimt faktų, kuriuos verta žinoti kiekvienam medžiotojui apie Lietuvos medžiotojų draugijas, mokesčius ir turtą

1. Kiekvienas iš mūsų bendruomenės narių daugeliu atveju priklauso tam tikrai rajoninei medžiotojų draugijai ar skyriui, kuriai jokios įtakos neturi centrinė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (toliau – LMŽD). Tai reiškia, kad rajoninės draugijos ar kitos mūsų bendruomenės organizacijos, tik pačios ir individualiai priima visus sprendimus, susijusius su jų valdymu, finansų apskaita ar medžiotojui tenkančiais mokesčiais, o taip pat ir kitomis pajamomis – gaunamomis pvz. iš nario mokesčių rinkliavų, saugos elgesio medžioklėje egzaminų organizavimo, naujų medžiotojų rengimo kursų ar kt.

2. Rajoninės draugijos arba skyriai nuo seno Lietuvoje valdo daug įvairaus turto, kuriuo disponuoja tik jos ir elgiasi su juo taip kaip pačios nori bei yra atskaitingos tik prieš savo draugijos ar skyriaus narius – medžiotojus ir žvejus. Minėtas turtas yra rajoninių draugijų ar skyrių (ne centrinės LMŽD) nuosavybė, kaip ir visos jų gautinos pajamos už narystę draugijoje ar iš bet kokių kitų veiklų, tokių kaip turto nuoma ar pan. Didžioji dalis minėto  rajoninių draugijų ar skyrių turto sietina su dar niūriais, okupuotos Lietuvos laikais, kuomet medžioklės ūkiams buvo išdalinti statiniai ar kitas turtas, tuo tarpu Lietuvai atgavus nepriklausomybę – jis turėjo pradėti tenkinti visų šalies medžiotojų interesus.

3. Preliminari tokio nekilnojamo turto vertė gali siekti 20 milijonų eurų. Nors jis turėtų būti kiekvieno Lietuvos medžiotojo nuosavybės dalis, deja, bet praktika rodo, kad ne visada yra valdomas efektyviai ar skaidriai kaip ir pvz. vandens telkiniai.

4. Be nekilnojamojo turto, rajoninės draugijos patikėjimo teise taip pat valdo ir nemažai šalies vandens telkinių, kurių priežiūrai, įžuvinimui ar eksploatavimui būdavo ir yra naudojami visų šalies ar tam tikro rajono medžiotojų sumokėti mokesčiai draugijai ar skyriui. Deja, bet dėl sunkiai logiškai paaiškinamų priežasčių – kai kurios rajoninės draugijos jų atsisakė, o minėti vandens telkiniai vėliau atiteko trečiosioms šalims, per varžytines, nors kai kurie buvo itin žuvingi ir galėjo toliau generuoti papildomas pajamas visai medžiotojų ir žvejų bendruomenei. Apie tai daugiau – galite susipažinti pateiktoje – LMŽD rajoninių draugijų skyrių valdomų vandens telkinių situacijoje.

5. Visų Lietuvos medžiotojų ir žvejų sumokamų mokesčių į rajonines draugijas ar skyrius preliminari suma per metus gali siekti daugiau nei 1 mln. Eurų, iš kurių didžiąją dalį sudaro rinkliavos už narystę tam tikroje draugijoje, saugos elgesio medžioklėje žinių patikrinimo egzamino organizavimą, pajamos iš naujų medžiotojų rengimo kursų, trofėjų matavimą, žvejo bilietų platinimą, patalpų ar pastatų nuomą. Tai reiškia, kad rajoninės draugijos disponuoja didžiąja dalimi mūsų bendruomenės sumokamų narių lėšų, tuo tarpu centrinę draugiją remia per metus vos 5 ir 1 euru (už narystę LMŽD ir komunikaciją), už ką tai darantiems LMŽD yra labai dėkinga.

6. Tuo tarpu centrinė LMŽD nevaldo jokios informacijos apie rajoninių draugijų ūkinę ar finansinę veiklą, ar net jų narių gretas. Priešingai – centrinė LMŽD kiekvienais metais detaliai atsiskaito rajoninių draugijų atstovams apie savo finansinę, ūkinę veiklą. Tuo tarpu norint susipažinti su rajoninių draugijų finansinėmis ataskaitomis – yra sudėtinga, minėta informacija prieinama tik per registrų centrą arba joms tai darant geranoriškai. Taigi, dažnu atveju minėtos informacijos nežino net ir patys medžiotojai ir žvejai, o kai kurios jų net buvo nelinkusios teikti minėtų ataskaitų ir oficialioms šalies institucijoms. Deja, bet kai kurios jų nėra linkusios atskleisti ir tikrą savo narių skaičių, tad gali manipuliuoti skaičiais ir apie iš narių surinktus mokesčius.

7. Tuo tarpu centrinės LMŽD vadovybę renka būtent rajoninių draugijų nariai ir delegatai, bet centrinė LMŽD niekaip negali įtakoti jų veiklos, nes rajoninių draugijų galios yra didesnės nei centrinės LMŽD dėl ydingos valdymo praktikos – iš apačios į viršų.

8. Centrinės LMŽD nariais, priešingai nei rajoninių draugijų, gali būti tik juridiniai asmenys, vienijantys medžiotojų ir (arba) žvejų būrelius bei klubus, jos veikloje dalyvauti pilnaverčiais nariais Lietuvos medžiotojai kaip fiziniai asmenys – tiesiogiai negali, kaip negali tiesiogiai priklausyti ir medžiotojų ar žvejų būreliai/klubai.

9. Centrinės LMŽD metinis biudžetas siekia 107 tūkstančių eurų, didžioji dalis lėšų tenka jos etatams, kurių net du iki dabar dirbo tik ¼ etato, o mėnesinės LMŽD išlaidos, atstovaujant visą 30 000 medžiotojų ir dar X tūkst. žvejų bendruomenę – vos 8,5 tūkst. eurų prieš mokesčius.

10. Centrinė LMŽD yra ne pelno siekianti organizacija, kurios pirmininkas yra renkamas 46 rajoninių draugijų sprendimu 5 metų kadencijai. LMŽD priklauso tarptautinėms medžiotojų organizacijoms CIC ir FACE.