2024 m. gruodžio 2–6 d. FACE dalyvavo 44-ajame Berno konvencijos Nuolatinio komiteto posėdyje Strasbūre, kuriame buvo aptartos aplinkosaugos problemos ir strateginiai gamtos apsaugos pokyčiai visose 49-iose konvencijos šalyse narėse. Pagrindiniai darbotvarkės punktai: konvencijos finansavimas, rūšių ir buveinių stebėsena bei 2025 m. darbo programa.
Komitetas priėmė ES pasiūlymą nuo 2025 m. kovo mėn. perkelti vilką iš II priedo (griežtai saugomas) į III priedą (saugomas), jei šalys tam neprieštaraus. FACE dalyvaus darbo grupėje, kuri rengs moksliniais duomenimis pagrįstus kriterijus būsimoms pataisoms. Norvegijoje ir Šveicarijoje kilusios diskusijos dėl vilkų sumedžiojimo sulaukė raginimų taikyti neletalias priemones ir siekti tvaraus populiacijų valdymo.
Darbotvarkėje taip pat buvo svarstomas Europos Sąjungos pasiūlymas perkelti vilką iš II priedo (griežtai saugomas) į III priedą (saugomas). Visos šalys buvo pakviestos balsuoti. ES, atstovaujanti savo 27 valstybes nares, taip pat Andora, Armėnija, Gruzija, Islandija, Lichtenšteinas, Moldova, Norvegija, Šiaurės Makedonija, Serbija, Šveicarija ir Ukraina, parėmė šį pakeitimą. Surinkus 38 balsus „už“, pasiekta dviejų trečdalių reikalinga dauguma, todėl pasiūlyta pataisa buvo priimta. Šis sprendimas įsigalios 2025 m. kovo mėn., tačiau tik toms šalims, kurios nepareikš prieštaravimų.
Nepaisant pasikeitusio vilko apsaugos statuso, vilkų populiacijas ir toliau būtina palaikyti arba atkurti iki tokio lygio, kuris atitiktų ekologinius ir mokslinius reikalavimus pagal Berno konvencijos 2 straipsnį. Turi būti užtikrinta, kad šių gyvūnų populiacijoms nebūtų iškilęs pavojus.
Nuolatinis komitetas nusprendė sudaryti Darbo grupę, kuri tirs mechanizmus dėl Berno konvencijos priedų keitimo. Bus analizuojami mokslu pagrįsti kriterijai, lemiantys, kaip suteikti ar keisti rūšies apsaugos statusą, – kaip stebėtoja šioje grupėje dalyvaus ir FACE.
Posėdžio metu aptarti ir du papildomi klausimai, susiję su vilkų sumedžiojimo politika Norvegijoje bei Šveicarijoje.
Stebėtojų organizacijos išreiškė didelį susirūpinimą dėl itin mažo vilkų populiacijos tikslo, nepaisant to, kad Skandinavijos vilkų (Canis lupus) populiacija yra pažeidžiama, o pati rūšis nuo 2021 m. Norvegijos Raudonajame sąraše įrašyta kaip „kritiškai nykstanti“ (CR), atsižvelgiant į labai mažą gyvūnų skaičių ir didelį kraujomaišos koeficientą. Nuolatinis komitetas paragino Norvegijos vyriausybę pirmenybę teikti patvirtintoms neletalioms priemonėms, mažinančioms žalą ir konfliktus, kad vilkų populiacija galėtų atsigauti ir pasiekti geresnį apsaugos lygį. Taip pat raginta aktyviau skatinti ilgalaikę žmonių ir vilkų sambūvio politiką, remiantis gerąja praktika.
Dėl Šveicarijos komitetas išreiškė didelį susirūpinimą jų nauja vilkų sumedžiojimo politika, kuri teoriškai galėtų lemti didelio masto populiacijos reguliavimą – iki 65 % visų vilkų, esant nustatytai minimaliai 12 gaujų ribai. Komitetas taip pat nerimauja dėl vilkų gaujos, kurios teritorijoje yra Šveicarijos nacionalinis parkas.
Atsižvelgdamas į skundų teikėjų ir atsakovų pateiktus faktus ir nepriklausomai nuo to, ar rūšis laikoma „saugoma“ ar „griežtai saugoma“, komitetas nusprendė skundą priskirti „Atviros bylos“ kategorijai. Visos suinteresuotos šalys buvo pakviestos pateikti pažangos ataskaitas, kurios bus svarstomos 2025 m. pavasarį.
