Skip to content Skip to sidebar Skip to footer

Ūkininkus persekioja kraupūs vilkų puotos vaizdai

Turinys:

Netoli Stumbriškio ūkį turinti R. Povilonytė įžvelgia paradoksą: medžiotojams į vilkus nusitaikyti leidžiama spalį, nors patys pilkiai į medžioklę išeina jau gegužę. Didžiausią vilkų siautėjimą dorojant gyvulius ūkininkai stebi rugpjūtį. „Vasaros pabaigoje ir reiktų tuos vilkus pradėti medžioti, kol jie dar mūsų pačių nesumedžiojo“, – rėžia R. Povilonytė.

Pernai vilkai sudraskė bemaž pusšimtį jos augintų avių. Ūkininkę iki šiol persekioja vaizdai, kuriuose – šių plėšrūnų išdraskytos, po apylinkes ištampytos, pro šalį tekančioje Pyvesoje nuskandintos aptvaruose augintų avelių gaišenos.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Panevėžio skyriui vadovaujantis Rimantas Misevičius teigia, jog medžiotojai Panevėžio miškuose po vilką sumedžiojo pernai spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais.

Sėkmingoje vilko medžioklėje su varovais ir jam pačiam teko dalyvauti. Tąsyk netoli Vadoklių esančiame miške lemiamą šūvį į plėšrūną paleido ūkininkas iš Mikėnų kaimo Remigijus Ramaškevičius. Sumedžiojus vilką paaiškėjo, kad tai – dvejų metų patelė.

„Mes, medžiotojai, niekada nesakome, kad žvėrį nušovėme, mes žvėris medžiojame“, – patikslino R. Misevičius.

Sumedžioto vilko kaukolė tampa išskirtiniu medžioklės trofėjumi. Pasak R. Misevičiaus, mokslininkams pateikiami tirti vienas plėšrūno dantis bei dalis raumenų. Atliekant tyrimus aiškinamasi genetiniai šių gyvūnų duomenys. Sumedžioto žvėries kaukolė bei jo kailis atitenka medžiotojui, kurio paleista kulka vilkui tapo lemtinga. Vilko gaišena būna užkasama medžiotojų būrelių specialiai parinktose vietose.

R. Misevičiaus nuomone, galbūt ir būtų galima didinti šių plėšrūnų sumedžiojimo kvotas – ne vienas ūkininkas skundžiasi, jog vilkai žudo naminių gyvūnų bandas. Tačiau medžiotojas teigia taip pat susiduriantis su vilkų gynėjais.

„Neslėpsiu, gaila ir man sumedžioto vilko. Tačiau turbūt visi suvokiame, kad šių žvėrių skaičius turi būti reguliuojamas ir reikia išlaikyti žvėrių balansą. Mes, medžiotojai, vykdome tą reguliavimą ir taip pasitarnaujame pačiai valstybei“, – pabrėžė R. Misevičius.

Didžiuliai nuostoliai

„Man pakanka išgirsti žodį „vilkas“ ir sukyla pyktis, nuoskauda, prisimenu išgyventą siaubą ir jaučiu neviltį“, – teigė ūkininkė R. Povilonytė. Po vienos vilkų viešnagės praėjusią vasarą ji neteko 27 avių, po antrojo plėšrūnų apsilankymo buvo išskersta dar 16 avių.

„Avys buvo ne tik išskerstos ir paliktos. Jų dalis vilkai išnešiojo po apylinkes. Turbūt savo avių griaučių rasiu rudenį išėjusi į mišką grybauti“, – sako ūkininkė.

Ji kvietėsi komisiją apskaičiuoti valstybės saugomų vilkų padarytą žalą ir tikėjosi už tai kompensacijos. Kad ją gautų, ūkininkas turi komisijai parodyti avies galvą ir dar gyvūno ausyje esantį specialų apskaitos ženklą, vadinamą auskaru. Be to, skaičiuojamos tik tos avys, kurios laisvai ganėsi aptvare. „Mano avys tikrai ganėsi aptvare, bet vilkai jas, dar gyvas ar jau nugalabytas, išsinešiojo, tad ne visų galvas radome, ne už visas buvo kompensuota“, – aiškino ūkininkė.

Kiek anksčiau į jos avelių bandą vis įsisukdavo lūšis, tačiau toji nužudydavo po vieną gyvulį. Vilkai žudo jų dešimtis. „Žinovai spėja, kad į mano aptvarus vienu metu buvo atsėlinę nuo šešių iki dešimties vilkų“, – teigė R. Povilonytė.

Pavardės nesutikęs viešinti Panevėžio rajone, netoli Tiltagalių ūkininkaujantis Arminas pasakojo, jog peršokę 1,2 metro aptvarą vilkai praėjusią vasarą išpjovė jo 25 avis. Dvi iš jų ūkininkas rado vilkų apėstas, kitoms buvo vien perkąstos gerklės.

„O avių aptvaras įrengtas visai šalia mūsų sodybos“, – teigė Arminas.

Ūkininkas laiko savigynai skirtą šautuvą, tad juo galėtų gintis nuo vilkų. „Tačiau išsiaiškinau, kad šauti vilko negalima ne tik tada, kai jis puola mano gyvulį, bet, nebūdamas medžiotoju, kulkos negaliu į jį paleisti net ir tada, jei pats būsiu užpultas.

Man paaiškinta, kad vilką nuvyti turiu mosuodamas rankomis“, – reikalavimais stebėjosi ūkininkas.

Jo manymu, ginant žmonių interesus, vilkų sumedžiojimo kvotas būtina padidinti. Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Zitos Bakanienės teigimu, komisija nustatė, jog 2021 metais vilkai Panevėžio rajone sudraskė 34 avis, už patirtą nuostolį sudraskytų gyvulių savininkai iš valstybės gavo 3452 eurų kompensaciją. Vedėja sutinka, kad vilkų išskerstų gyvulių buvo gerokai daugiau, tačiau ne visus atvejus pavyko įrodyti.

Šaltinis: Sekunde.lt | Autorius Daiva Smailytė | Redaguota Miske.lt

Įvertinkite straipsnį

Įvertinimas: 4.5 / 5. Balsavo: 22

Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!

1 Komentaras

  • Tata
    Posted 2022.02.08 at 08:38

    Sako gavo kompensaciją ? o kas tuos pinigus per mokesčius sunešė?Tada biurokratas gali kompensuoti, o kas kompensuos visą žmogaus darbą jo planus ir …..t.t.Biurokratėliai nustatinėja kiek sumedžioti ir všį,Baltijos vilkas klykia ,kad reikia saugoti juos ,ar kas nors paklausė iš kur atsirado šį organizacija kas ją finansuoja ir iš kur jai tokia meilė?

    10

Komentuoti

This Pop-up Is Included in the Theme
Best Choice for Creatives
Purchase Now