Alytaus rajone pastarosiomis dienomis pradėta tverti tvora siekiant apsaugoti miškus nuo šernų migracijos ir užkirsti kelią afrikiniam kiaulių marui plisti. Šia tvora nuo nepageidaujamų padarinių bus izoliuoti trys miškai – Varčios, Kalesnykų ir Gedimino, dar vadinamas Daugų mišku. Miškai turi būti baigti tverti gegužės 15-ąją. Milijonus kainuojantį aptvarą veterinarijos specialistai, medžioklės žinovai ir aplinkosaugininkai šiandien vertina nevienareikšmiškai.
Apie tvorą prabilta tik diagnozavus ligą
Alytaus rajone dėl afrikinio kiaulių maro ypač sukrusta sausio pabaigoje šią ligą diagnozavus dviem sumedžiotiems šernams Šalčininkų rajone ir Varėnos rajone, prie pat Alytaus rajono ribos, netoli Varčios miško. Metų pradžioje afrikinį kiaulių marą imta įtarinėti medžiotojams radus kritusių šernų Varčios, Kalesnykų ir Gedimino miškuose. Tačiau tada šios užkrečiamosios ligos atvejai nepasiteisino.
Kai tik Alytaus rajono pašonėje buvo nustatytas afrikinio kiaulių maro atvejis, rajono savivaldybėje surengtame medžiotojų, veterinarijos specialistų, aplinkosaugininkų ir miškininkų susitikime su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriumi Jonu Miliumi prabilta apie tvoros statybą siekiant apriboti šernų judėjimą galimo židinio teritorijoje. Tuomet pastebėta, kad tvora gali brangiai kainuoti, maža tikimybė gauti jai reikalingus pinigus.
Šiandien jau akivaizdu – tvora nuo šernų Alytaus rajone pradėta tverti ir turi būti baigta iki gegužės 15-osios. Ji valstybei atsieis 1 mln. 900 tūkst. litų. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba neskelbiamų derybų būdu, kai rangovą reikia rasti ypatingos skubos tvarka, parinko tvoros statytoją. Tokį tarnybos konkursą laimėjo Vilniaus bendrovė „Telekonta“.
Pastarosiomis dienomis tvora jau imta tverti. Iš viso šis aptvaras bus 29 kilometrų ilgio. Viena jo atkarpa tveriama nuo Rimėnų pro Meškučius iki Ilgų, tada miško keliu iki kelio Alytus–Daugai siekiant pusmėnuliu apriboti Varčios mišką. Kita atkarpa turint tikslą taip pat pusmėnuliu apriboti Kalesnykų mišką tiesiama nuo Alovės link Kalesnykų girininkijos ir pro girininkiją miškais pagal kelią nusidrieks į palaukę.
Tvora pusmėnuliais apjuosus minėtus du miškus Gedimino miškas liks jų viduryje, todėl šio tverti nereikia.
Kodėl pasirinkti aptverti būtent minėti trys Alytaus rajono miškai? Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko Romo Černiaus teigimu, jie vienas su kitu ribojasi, čia didelė šernų populiacija, netoli Varčios rastas nušautas afrikiniu kiaulių maru užkrėstas šernas, todėl norima sustabdyti šernų migraciją būtent šiuose miškuose, kad žvėrims būtų sunkiau išbėgti ir atbėgti.
Kol kas vieninteliai trys Alytaus rajono miškai šalyje apjuosiami tvoromis siekiant apsaugoti šernų migraciją ir išvengti afrikinio kiaulių maro.
„Kur lenda šerno šnipas, pralenda ir visa šernas“
1 metro 80 centimetrų aukščio tvora yra pinta iš vielos, sutvirtinama metaliniais kuolais. R.Černiaus teigimu, tokią tvorą elniai ir briedžiai lengvai peršoks, bet šernams ji bus kliūtis.
Visiškai kitokios nuomonės alytiškis medžioklės trofėjų ekspertas Algimantas Kamičaitis, dabar laikinai einantis medžioklės žinovo pareigas Alytaus medžiotojų ir žvejų draugijoje: „Labai abejoju tokios tvoros reikalingumu. Įtariu, kad iš jos statymo kažkas nori tik pasipelnyti. Man dirbant Punios šile buvome įrengę plieninio tinklo 4 milimetrų storio aptvarą žvėrims, dabar jis miškuose tveriamas silpnesnis, ir šernai tikrai pro jį pralįs, nes ten, kur lenda šerno šnipas, pralenda ir visas šernas. Kaip skelbiama, afrikinį kiaulių marą platina ne tik šernai, bet ir vabzdžiai, pavyzdžiui, erkės, tai gal statykime tvorą ir nuo vabzdžių. Aišku, juokauju. Tačiau labai abejoju, kad šią ligą į Lietuvą atnešė šernai.“
A.Kamičaičio įsitikinimu, tai gali būti gerai suplanuota ir įvykdyta ekonominė diversija: „Stebėtinai greitai sureagavo Rusija, uždrausdama kiaulienos eksportą iš Lietuvos ir visos Europos Sąjungos, nes nuo šernų afrikiniu kiaulių maru užsikrečia kiaulės. Jei pas mus tinkamai dirbtų atitinkamos struktūros, tai galėtų išsiaiškinti. O dabar vieni tveria abejotinos naudos tvoras, kiti derasi dėl kiaulienos eksporto, treti šaudo šernus, kaimo žmonės priversti atsisakyti net savo reikmėms auginamų kiaulių.“
Medžioklės žinovas stebisi, kaip beveik prieš tris mėnesius buvo nustatyti tik du afrikinio kiaulių maro atvejai šernams ir iki šiol ligos protrūkio nėra. Jo nuomone, ši liga, kaip skelbiama, greitai plinta, vadinasi, afrikinio kiaulių maro atvejų turėjo būti nustatyta daug daugiau tiek šernams, tiek kiaulėms.
Iki balandžio 1-osios Alytaus rajone, kaip Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijos paskelbtoje ekstremalios padėties teritorijoje, turėjo būti sumedžioti visi šernai. Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, iki to laiko jų sumedžiota 736 ir nė vienam nenustatytas afrikinis kiaulių maras.
Tos pačios tarnybos turimomis žiniomis, rajono miškuose pagal medžiotojų klubų ir būrelių tvarkomą šių žvėrių apskaitą balandžio 1-ąją jų dar liko per 160, nes visų sumedžioti neįmanoma. Vėliau valstybinės institucijos sušvelnino reikalavimą sumedžioti visus šernus ne tik todėl, kad tai neįmanoma, bet ir kad iššaudžius visas pateles, ypač vaisingas, grėstų gamtai nenaudingas šių žvėrių sumažėjimas.
Pasak tarnybos viršininko, tikėtina, kad iš likusių apie penktadalis yra patelės, kurios jauniklius dažniausiai veda kovo ar balandžio mėnesiais, viena patelė atveda vidutiniškai šešis šerniukus, o jie, išlindę iš guolių, pradės šliaužioti gegužę. Kad šernų tiksliai neįmanoma suskaičiuoti, liudija jų dabar sumedžiotas skaičius tame pačiame Varčios miške. Tokio pat pavadinimo medžiotojų klubo duomenimis, po pernykštės medžioklės „Varčios“ klubo ribose turėjo būti 44 šernai, bet dabar sumedžiota 87.
„Didžiausia tikimybė, kad liga atkeliavo per medžiotojus“
Žuvinto biosferos rezervato specialistų skaičiavimu, jame gyvena apie 50–60 šernų.
„Kai buvo paskelbtas šernų medžiojimo vajus, vietiniai medžiotojai labai apsidžiaugė, kad galės medžioti rezervate. Tačiau jų entuziazmas greitai išblėso, nes medžioti pas mus tikrai sudėtinga, – klampu, daug išvartų, nėra keliukų. Sumedžiotą žvėrį sunku išvilkti“, – mintimis dalijosi Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.
Todėl rezervate iki balandžio 1-osios sumedžioti tik trys šernai, kiti liko gyventi, jų kritimo atvejų nepastebėta.
A.Pranaičiui, kaip biologui ir aplinkos apsaugos specialistui, keista atrodo paskelbta žinia, jog afrikiniu kiaulių maru užsikrėtę šernai pas mus galėjo atkeliauti iš Baltarusijos, kur ši liga nustatyta pernai maždaug 40 kilometrų atstumu nuo Lietuvos sienos: „Nors Lietuvoje palyginti mažai tyrimų, žinoma, kad šernai – pakankamai sėslūs žvėrys. Jie gyvena grupėmis, laikosi savo teritorijos. Užsikrėtęs afrikiniu kiaulių maru gyvūnas tampa apatiškas ir, ko gero, apskritai nekeliauja. Šia liga galima užsikrėsti per pašarus, techniką, ją gali pernešti žmonės per avalynę ar drabužius. Todėl didžiausia tikimybė, kad liga atkeliavo per medžiotojus, kurie vyksta į komercines medžiokles Baltarusijoje. Juk sugrįžę iš medžioklių kažin ar dezinfekuoja avalynę ar drabužius. Jei su tais pačiais batais ar rūbais atvyko medžioti į mūsų miškus, labai tikėtina, kad užnešė ir ligą.“
Kad Alytaus rajone veikiančių medžiotojų klubų ar būrelių atstovai vyksta medžioti į kaimyninę Baltarusiją, patvirtino ir medžioklės žinovas A.Kamičaitis. Tokių išvykų motyvas, anot jo, gana praktiškas – medžioklės ten nebrangios, o žvėrių daug, medžiokles Baltarusijoje organizuoja komercinės firmos, į jas galima vykti ir individualiai.
Nuosprendis kiaulėms Alytaus mieste ir septyniose rajono seniūnijose
Kadangi Alytaus rajonas dėl afrikinio kiaulių maro pavojaus pateko į ekstremalios padėties šalyje teritoriją, kurios toks statusas turėtų būti mažiausiai metus – iki ateinančių metų pradžios, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius J.Milius pasirašė įsakymą dėl buferinės afrikinio kiaulių maro zonos išplėtimo šalyje. Į ją pateko Alytaus miestas ir septynios Alytaus rajono seniūnijos iš vienuolikos – Alovės, Butrimonių, Daugų, Nemunaičio, Pivašiūnų, Punios ir Raitininkų. Čia iki kovo 15-osios turėjo būti išskerstos visos kiaulės. Vėliau šis terminas pratęstas iki balandžio 15-osios. O užvakar Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius J.Milius jį pratęsė dar kartą – kiaules buferinėje afrikinio kiaulių maro zonoje būtina išskersti iki liepos 30-osios. Tai padaryta žmonių patogumui, kad jie galėtų iki vasaros pabaigos atsisakyti dabar dar nespėjusių užaugti kiaulių.
Vakarykščiais Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, kiaulių visiškai neliko Alytaus mieste, o minėtose septyniose Alytaus rajono seniūnijose jų dar yra 317, jas laiko 95 asmenys.
Likusios keturios Alytaus rajono seniūnijos – Alytaus, Krokialaukio, Miroslavo ir Simno – patenka į afrikiniam kiaulių marui plisti grėsmingą teritoriją. Todėl stambesniuose nei dešimties kiaulių ūkiuose jas galima laikyti tik pritaikius biosaugos priemones – įsirengus dezobarjerus, persirengimo, apsiprausimo patalpas, kiaulių laikymo vietų aptvarus. Kiaules galima išvežti į ūkius, kuriuose įrengtos biosaugos priemonės. Šiose keturiose rajono seniūnijose dabar yra 303 kiaulių augintojai, kurie turi 2 tūkst. 97 kiaules.
Vyriausybė įsipareigojusi už kiekvieną ekstremalios padėties teritorijoje sumedžiotą šerną nuo liepos mokėti po 250 litų, jeigu jam bus nustatytas afrikinis kiaulių maras, ir 100 litų mažiau, jei ši liga nebus diagnozuota.
Viena dėl minėtos ligos pavojaus paskersta kiaulė buferinėje zonoje įkainota 165 litais. Nors jų skerdimo laikotarpis jau pratęstas du kartus, išmokų gali tikėtis tik jas paskerdusieji iki kovo 15-osios, nebent Žemės ūkio ministerija pakeistų išmokų mokėjimą reglamentuojančius teisės aktus. Iki minėtos datos buferinėje zonoje išskersta 1 tūkst. 32, o iki šios dienos – 1 tūkst. 142 kiaulės. Nė vienai jų afrikinis kiaulių maras nenustatytas.
Valstybės pažadėtų išmokų Alytaus rajono gyventojai dar nėra gavę, nes tik baigiamas šio proceso administravimas, duomenys artimiausiu metu bus perduoti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos.
Kaip sakė Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas R.Černius, laiku nepaskerdusiųjų kiaulių pirmąkart laukia įspėjimai ir baudos iki 200 litų, antrąkart šios jau sieks nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. litų.
Taisyklėse – apribojimai šerti šernus
Alytaus rajonui patekus į ekstremalios padėties šalyje teritoriją, Aplinkos ministerija davė nurodymą sumedžioti šernus, nes didelis jų skaičius miškuose kėlė grėsmę plisti afrikiniam kiaulių marui. Metų pradžioje pastebėjus krentant šernus, Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos surengtame susitikime su medžiotojų klubų ir būrelių atstovais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai akcentavo, kad miškai dėl gausaus žvėrių šėrimo paversti tiesiog kiaulidėmis. Tai daro patys medžiotojai, siekdami žvėris nušerti, o geriau įmitusios šernės užaugina daugiau jauniklių.
Kovojant su šernais aplinkos ministras Valentinas Mazuronis patvirtino Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimus, kurie įsigalios naujuoju 2014–2015 metų medžioklės sezonu. Didžiausia naujovė – apribojamas besaikis tapęs medžiojamų gyvūnų šėrimas, uždraustas šėrimas jiems neįprastais pašarais, kurių jie negali rasti natūraliomis gamtinėmis sąlygomis. Iki šiol daugeliui buvo žinoma, kad ypač šernai buvo šeriami kombinuotaisiais pašarais siekiant juos nušerti. Medžiojamų gyvūnų viliojimo vietose galės būti išpilta ne daugiau kaip 20 kilogramų natūralios kilmės masalo, pavyzdžiui, bulvių, runkelių ar grūdų. Taip pat uždrausta žvėrių medžioklė prie šėryklų.
Tokie taisyklių pakeitimai medžiotojams apribos galimybes miškus paversti šėryklomis ar kiaulidėmis. O medžiojamų gyvūnų šėrimą turės kontroliuoti aplinkos apsaugos inspektoriai.
Alma MOSTEIKAITĖ
Šaltinis: www.alytausnaujienos.lt
