Neseniai pasirodė nauja gyvūnų apskaitos pagal pėdsakus metodika, kuri susilaukė didelio medžiotojų pasipiktinimo. Šioje metodikoje yra daug neaiškumų ir perteklinių reikalavimų, kuriuos norėčiau aptarti. Pradėkime nuo reikalavimų maršruto sudarymui.
3. Apskaita atliekama kasmet tuose pačiuose nuolatiniuose apskaitos maršrutuose, kurių po vieną nustatoma kiekviename medžioklės plotų vienete ir gamtiniame rezervate…
Koks yra tikslas medžioklės plotų naudotojus įpareigoti atlikti apskaitą kiekvienais metais tuo pačiu maršrutu? Žvėrys migruoja medžioklės plotuose iš vienos vietos į kitą, o iš paskos jų juda ir plėšrūnai. Įsivaizduokime situaciją: vienais metais pamiškėje buvo didelis laukas, užsodintas burokais, o tame plote nuolatos būdavo šernai, elniai, stirnos ir kiti žvėrys. Sekančiais metais metais tame lauke pasėjama pieva ir didžioji dalis žvėrių pasitraukia tolyn, už 15 kilometrų, į kitus pasėlius. Natūraliai iškyla klausimas – kaip bus vykdoma žvėrių apskaita, jei vaikščiosime tais pačiais maršrutais? Šiuo atveju vienais metais skaičiai bus teisingi, kitais metais – neatitiks realybės.
5.2. sudaromas maršrutas turi proporcingai apimti medžioklės plotų vienete vyraujančias miškų, krūmynų ir pelkių buveines (toliau – buveinės). Maršruto dalys gali būti nustatytos ir atvirais biotopais, jeigu būtina numatyti perėjimą iš nesusisiekiančių tiriamų buveinių plotų.
Metodikoje numatyta, jog maršrutas turi būti uždaras daugiakampis, kurio ilgis nuo 5km iki 12km, daugelis medžioklės klubų susidurs su problema, jog sudarant vieną maršrutą, kuris apimtų krūmynus, miškus, pelkes ir pan., bus sudėtinga išlaikyti nustatytą ploto reguliavimą.
6. Sudarytą maršrutą apskaitos vykdytojas nubrėžia ant žemėlapio, kuriame turi būti atvaizduoti šie elementai: miško, krūmynų ir pelkių plotai, miško kvartalinių linijų ir kelių tinklas, vandens telkiniai.
Metodikos kūrėjai turėtų pateikti darbui reikalingas priemones, įskaitant ir detalius plotų (su juose esančiais elementais) žemėlapius, kurie yra privalomi norint teisingai ir kokybiškai atlikti žvėrių apskaitą.
10.1. sniego danga ištisinė ir nesuledėjusi, ir ne senesnė kaip 72 val., bet ne šviežesnė kaip 24 val.;
10.2. po snygio nebuvo vėjo ir sniegas nebuvo pustomas;
Skaitant šiuos nurodymus, kyla paprastas klausimas: kas turi nustatyti ir patvirtinti sniego dangos tinkamumą žvėrių apskaitai atlikti kiekvienu konkrečių atveju? Ar nebus taip, jog žvėrių apskaitos duomenys bus nepriimti būtent dėl sniego dangos reikalavimų neatitikimo, tad tokiu atveju visos pastangos ir darbas bus atliktas be jokios naudos.
12. Apskaita atliekama einant pėsčiomis arba šliuožiant slidėmis. Draudžiama apskaitą atlikti naudojant transporto priemones.
Šis perteklinis reikalavimas, asmeniškai man, patinka labiausiai. Ar metodikos kūrėjai yra girdėję apie efektyvias ir šiuolaikines priemones, kurias galima naudoti kiekvieno darbo optimizavimui laiko ir rezultato atžvilgiu? Galbūt jie patys vis dar važinėja arklių tempiamomis karietomis?
13. Atliekant apskaitą būtina turėti: apskaitos dokumentus: maršruto žemėlapį ( žemėlapius) ir nustatytos formos apskaitos anketą (pridedama), skaitmeninį fotoaparatą arba fotografuojantį telefoną, kuriame yra laiko registravimo funkcija, liniuotę ar ruletę pėdsakų dydžiui išmatuoti, apie 10×10 cm dydžio popieriaus lapelių pėdsakų numeriui užrašyti ir rašiklį (rekomenduojama mėlynai rašantis).
Remiantis šiuo punktu „Apple“ įrangos vartotojams teks įsigyti kitą telefoną, kadangi „iPhone“ laiko registravimo funkcijos ant nuotraukos neturi. Keista, kad nereikalaujama nuotraukų pateikti popieriniame variante (atspausdintų). Taip pat šiame punkte yra rekomendacija rašiklio spalvai (čia mano komentarai baigėsi…).
15.2. apskaitos anketoje įrašo pėdsako numerį ir nurodo identifikuoto gyvūno rūšį;
15.3. nustatęs, kad keletas tos pačios rūšies individų maršrutą kirto vienu taku, jų pėdsakus registruoja kaip vieną pėdsaką, suteikdamas vieną numerį žemėlapyje ir apskaitos anketoje, įrašydamas joje vieną eilutę;
15.4. nustatęs. kad keletas tos pačios rūšies individų maršrutą kirto aiškiai matomomis atskiromis pėdsakų trajektorijomis, jų pėdsakus registruoja kaip atskirus pėdsakus, suteikdamas jiems atskirus numerius žemėlapyje ir apskaitos anketoje, įrašydamas joje atskiras eilutes;
15.5. įtaręs, kad tuo pačiu pėdsaku skirtingomis kryptimis praėjo individų grupė, seka pėdsakais, kol nustato tikėtiną individų skaičių. Jeigu pėdsakų grandinę paliko didelė individų grupė, apskaitos vykdytojas gali intuityviai nuspręsti, kiek buvo individų, išskyrus registruojamų plėšriųjų žvėrių, kurių skaičių siekiama nustatyti tiksliai. Tais atvejais, kai spėjama, kad individai ar jų grupės skirtingomis kryptimis praėjo tuo pačiu pėdsaku, apskaitos vykdytojas patikrina šią aplinkybę pasitraukdamas nuo maršruto iki pėdsakų išsiskyrimo vietos. Pasitvirtinus spėjimui, žemėlapyje ir anketoje pėdsakams suteikiami atskiri numeriai (taip žymima net, jei vykdytojas mano, kad abiem atvejais būta to paties individo ar jų grupės);
15.6. pėdsakus priskyręs kuriai nors apskaitomų plėšriųjų žvėrių rūšiai, naminiam šuniui ar stumbrui, nustato pėdsakus palikusių individų skaičių (jeigu reikia patikslinti galima pasitraukti nuo maršruto iki pėdsakų išsiskyrimo vietos) ir įrašo į apskaitos anketą. Šernų ir elninių žvėrių individų skaičius nenustatinėjamas;
Perskaičius šiuos punktus, sunku suprasti, ką tiksliai reikia registruoti apskaitos lape, o ko – nereikia. Septintas punktas sako, jog žvėrių apskaitoje turi būti registruojami: vilkas, lūšis, paprastasis šakalas, rudasis lokys, šernas, stirna, taurusis elnias, danielius, briedis, stumbras. Kartu registruojami ir naminių šunų pėdsakai. 15.6 punktas sako, kad šernų ir elninių žvėrių skaičius nenustatinėjamas. Todėl reikėtų sukonkretinti ir atsakyti, kuriuo punktu vadovautis ir ką tiksliai skaičiuoti? Jei sudarinėjote šią naują metodiką plėšrūnų apskaitai, tai kam reikėjo įtraukti šernus ir elninius žvėris? Mano nuomone, čia nepavykęs bandymas viena sėdyne ant dviejų kėdžių atsisėsti.
Rezultatų pateikimo aprašas taip pat prašosi korekcijų, tačiau apie jį šį kartą nediskutuokime. Apibendrinant noriu pasakyti, jog ši metodika, tokioje formoje, kokia yra dabar, nėra priimtina daliai medžiotojų klubų ir būrelių. Metodika prašosi korekcijų ir aiškesnio išdėstymo.
Medžiojamu gyvūnų apskaitos pagal pėdsakus sniege metodika 2018m.