Girulių miške, kuris yra Klaipėdos miesto teritorijoje, taip ir nebuvo sumedžiotas nė vienas šernas. Misiją šiame miške sumedžioti 90 proc. šernų populiacijos ir taip užkirsti kelią afrikinio kiaulių maro plitimui, Klaipėdos miesto savivaldybė patikėjo medžiotojų ir žvejų būreliui „Neringa“.
„Iš vieno kvartalo į kitą išvijome 21 šerną. Į devynis iš jų šovėme, du sužeidėme. Tą faktą liudijo kraujo pėdsakai. Šunys vijosi, tačiau nesusekė. Tad neturime laimikio. Dar atliksime du varymus, žiūrėsime“, – sakė būrelio „Neringa“ pirmininkas Mečislovas Gvezdauskas.
Jis negalėjo pasakyti, kiek šiame miške gali būti šernų. „Mieste, net jei tai yra miškas, medžioti draudžiama. Mūsų būreliui priskirti plotai yra netoliese, todėl ir buvo paprašyta, mkad šį darbą atliktume mes“, – sakė M. Gvezdauskas.
Beje, medžiotojai, kurių buvo per 20, nepageidavo, kad procese dalyvautų ir žurnalistai. „Ką mes žinome, o gal jūs tų „obuolinių“ atstovas?“ – šaipėsi ginkluoti vyrai.
Šalia medžioklės vyko protestas
Taip vyrai vadino protestuotojus, ekologinio klubo „Žvejonė“ narius, kurie prieš medžioklę surengė nedidelę protesto akciją. Atnešę vaisių, daržovių ir didžiulį moliūgą, pasidabinę didžiuliais plakatais, taip jie išreiškė nepriarimą, jų teigimu, „planuojamam šernų genocidui“.
„Mes labai neigiamai žiūrime į tokius veiksmus. Iššaudyti 90 proc. šernų, tai visiškai neracionalus ir nesuvokiamas sprendimas. Mes jų nepalaikome ir priešinamės. Patys medžiotojai visus metus maitina šernus, tik ne žiemą, kai jiems sunkiausia susirasti ėdalo“, – sakė Klaipėdos ekologinio klubo „Žvejonė“ atstovė Jurgita Matutienė.
„Mes patys nieko neorganizuojame, Girulių miškas, kuris yra miesto teritorijoje, mums nepriklauso, mes tik vykdom aplinkos apsaugos ministro Valentino Mazuronio įsakymą. Tokia mūsų misija. Mes privalom, mes – kareiviai“, – kalbėjo medžiotojų klubo vadovas.
Jis patikino, kad vyrai imsis visų atsargumo priemonių, nes miške gali būti sportuojančių ir vaikštinėjančių žmonių. Vietovė buvo apžiūrėta, medžioklės išvakarėse prie takų į miškus girininkai pakabino įspėjamuosius ženklus.
Karti medžioklės patirtis
Beje, medžioklės zonoje gyvenantys klaipėdiečiai apie šalia jų namų vyksiančią medžioklę sužinojo tik iš tokių lapelių.
„Jie prikalti ant medžių. Kiekvieną rytą miške esančiu taku bėgioja ir dviračiais vežinėja daugybė žmonių. Ir aš pats kartais išeinu pasivaikščioti. Abejočiau, ar nors vienas iš sportuojančiųjų sustotų ir perskaitytų, kas parašyta ant tokios skiautės“, – sakė Girulių miške esančioje sodų bendrijoje gyvenantis Egidijus.
Jei pavyktų nušauti nors vieną šerną, jo mėsa turėtų būti tiriama. Nustačius, kad mėsa užkrėsta, medžiotojui nuo liepos mėnesio bus mokama po 250 litų už vieną šerną. Jei atlikus tyrimus paaiškėtų, kad nukautas gyvūnas neužkrėstas afrikiniu kiaulių maru, medžiotojui būtų išmokėta 150 litų.
Gyventojai perspėjami, kad aptikę miške šerno gaišeną jokiu būdu jos neliestų, o informuotų veterinarijos tarnybą, kuri atliktų reikalingą tyrimą.
„Vienoje medžioklėje nušovė mano brolį. Todėl stengiuosi, kad pašalinių žmonių medžioklėse nedalyvautų“, – paaiškino M. Gvezdauskas.
