Skip to content Skip to sidebar Skip to footer

Šernakiaulė – uždraustas delikatesas

Turinys:

Šernakiaulės – tai šerno ir kiaulės hibridas. Nepaisant to, kad jų mėsa yra kokybiškesnė, pasižyminti subtiliomis skonio savybėmis, Aplinkos apsaugos įstatymas draudžia kryžminti laukinius gyvūnus su naminiais. Tik mokslo tikslais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Gyvulininkystės institutui leidžiama atlikti tyrimus kergiant įvairių veislių kiaules su šernais, veisti jų hibridus. Pirmieji tyrimai atlikti. Nustatyta, kad šernakiaulių mėsa daug vertingesnė negu kiaulių. Tačiau ūkininkams užsiimti šia veikla draudžia ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos teisės aktai.

LSMU Gyvulininkystės instituto direktorė dr. Violeta Juškienė „ŪP“ sakė, kad ne taip seniai Aplinkos ministerijoje vyko karštos diskusijos dėl šernakiaulių veisimo ir auginimo Lietuvos ūkiuose. Aplinkosaugininkai kategoriškai pasisako prieš laukinių ir naminių gyvūnų kryžminimą. Draudimą jie grindžia tuo, kad šernakiaulės gali ištrūkti į laukinę gamtą ir ten besiveisdamos keistų jauniklių genetiką.

Šernakiaules oficialiai leista auginti tik LSMU Gyvulininkystės instituto Baisogalos eksperimentiniame ūkyje. Čia jos stebimos, mokslininkai tiria jų savybes, elgesį, įrengti saugūs aptvarai, kad mišrūnai nepabėgtų į gamtą. Žmonėms auginti šernakiaulių negalima. Tai ne paprastas išsigalvojimas. Aplinkosaugininkų teigimu, tokių mišrūnų auginimas – pavojus gamtai. Šernakiaulėms ištrūkus į laisvę padariniai gali būti neprognozuojami. Šernakiaulės, radusios tinkamas sąlygas, gali pradėti daugintis, savo gausa išstumti kitų žvėrių populiacijas.

LSMU Gyvūnų genetikos ir veisimo skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja Violeta Razmaitė, vadovavusi šių gyvūnų veisimo tyrimams, „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad šernakiaulės vertinamos dėl subtilaus skonio mėsos savybių.

Pirmoji hibridinių jauniklių karta Baisogalos eksperimentiniame ūkyje buvo išvesta 2006 metais. Pristatyti parodoje „AgroBalt“ jaunikliai sukėlė didžiulį lankytojų, ypač ūkininkų, susidomėjimą. Ne vienam parodos lankytojui kilo noras įsigyti jų veislei. Tačiau Gyvulininkystės institutas niekam nepardavinėjo nei suaugusių, nei jaunų šernakiaulių.

Kaip „ŪP“ informavo dr. V. Razmaitė, šiuo metu Gyvulininkystės institute nėra šernakiaulių – visos jos paskerstos.
„Bandymai parodė, kad šernakiaulių mėsos kokybė gera, tik jos lėčiau auga. Mes tuos bandymus atlikome todėl, kad patys žinotume ir galėtume atsakyti besidomintiesiems, bet ūkininkams neleidžiama auginti. Baiminamasi, kad jos neištrūktų į gamtą. Bet man atrodo, kad jeigu žmogus augins, jų nepaleis. Juk tai turtas, kaip ir kiaulės. O be to, anksčiau, tarpukario Lietuvoje, kiaulės palaidos vaikščiojo. Jeigu jos būtų maišiusios, jau galėjo prisimaišyti. Mano nuomone, turėtų būti leidžiama auginti šernakiaules, bet tai turėtų būti reglamentuota. Jeigu psichiškai stabiliam žmogui leidžiama turėti šaunamąjį ginklą, tai lygiai tas pats ir čia“, – samprotavo mokslininkė.

Sakoma, kad šernakiaulės nėra agresyvios, jos tik dirglesnės. Šie gyvūnai leidžiasi glostomi, nebijo šeimininkų, mėgsta imti skanėstus iš rankų. Kai kas mano, kad šie hibridai dar labiau praturtintų kaimo turizmo sodybas. Tačiau kartais supykusios jos gali dantimis grybštelėti už rankos ar kojos. Šernakiaulės turėtų būti aptvertos, kad laisvai nesiknaisiotų po visą kiemą, todėl turėtų būti laikomos ne kaip sodybų puošmena, bet auginamos mėsai. O kaimo turizmo sodybose galėtų būti laikomi senųjų veislių gyvūnai.

„Šernakiaulių veisimo ir laikymo perspektyvos priklauso nuo Aplinkos ministerijos. Draudimų veisti šernakiaules argumentus šiuo metu dar papildo tai, kad aplinkinėse šalyse nustatyta kažkokia kiaulių liga, tai klasikinis kiaulių maras, tai vėl kas nors. Todėl baiminamasi, kad tos šernakiaulės neturėtų kontakto su šernais“, – pesimistiškai nusiteikusi dr. V.Razmaitė.
Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, laukinių gyvūnų negalima kryžminti. Tokie eksperimentai gali būti atliekami tik mokslo institucijose. Ir tam reikia parengti programą bei gauti leidimą. Tokį leidimą buvo gavęs ir tyrimus atliko tik Gyvulininkystės institutas.

Tačiau kai kuriuose šalies rajonuose šernakiaulės auginamos nelegaliai. Prieš kelerius metus ūkininkai jų neslėpė – jos ganėsi aptvaruose po atviru dangumi. Bet tai truko neilgai. Pastebėję aplinkosaugininkai ėmė bausti nepaklusniuosius ūkininkus. Jiems skiriamos baudos. Kai kurios bylos atsidūrusios teismuose.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 88 straipsnis „Neteisėtas laukinės gyvūnijos išteklių naudojimas ir disponavimas jais“ nustato: neteisėtas laukinių gyvūnų paėmimas iš natūralios aplinkos, perkėlimas, žalojimas, gaudymas arba kitoks neteisėtas naudojimas ar naikinimas užtraukia baudą nuo 200 iki 400 litų su šių gyvūnų konfiskavimu.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta veika, padaryta valstybiniame rezervate, valstybiniame draustinyje, valstybiniame parke ar biosferos rezervate užtraukia baudą nuo 300 iki 500 litų.

Jei šia veika buvo padaryta žala gyvūnijai, užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 litų.
Tačiau kokio dydžio bebūtų baudos, kai kurie ūkininkai savo tikslams, o gal ir pardavimui nelegaliai laiko ir, ko gero, laikys šernakiaules, kurios nereikalauja didelės priežiūros, ėda viską, ką tik joms paduoda, o mėsa – delikatesas gurmanams.

up
Šaltinis: www.up.lt

Autorius: Polikarpas RAGOŽIS

Įvertinkite straipsnį

Įvertinimas: 0 / 5. Balsavo: 0

Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!

Komentuoti

Merger Duo NXP50
Pirmieji „Pulsar“ multispektriniai žiūronai!

Žiūrėti apžvalgą