Tai viena iš mažiausių ančių – 34-43 cm. ilgio ir sveria apie 360 gramų. Iš tolo ši antis atrodo pilkos spalvos su tamsia galva. Jų galva ir kaklo viršutinė dalis yra kaštonų spalvos su ryškia juosta ašaros ar mėnulio formos, kuri prasideda prie akių ir baigiasi netoli kaklo. Krūtinė dažniausiai būna baltos spalvos su mažais, apvaliais, rudais taškeliais.
Lizdai statomi ant žemės netoli vandens. Lizdas būna tuščiaviduris, iš sausų lapų ir plunksnų. Kai patelė pradeda perėti, patinas pasitraukia į tolimesnę distanciją. Padedamų kiaušinių skaičius svyruoja nuo 5-16, bet vidurkį sudaro 8-11. Jie perimi 21-23 dienas. Išsiperėję jaunikliai greitai palieka lizdą, tačiau motina juos prižiūri apie 25-30 dienų, kol jie apsiplunksnuoja.
Mityba Redaguoti
Ši antis ieškodama maisto gali panardinti galvą ar netgi nardyti, kad jį pasiektų. Veisimosi metu dažniausiai minta įvairiais vandens bestuburiais, tokiais kaip: vėžiagyviai, vabzdžiai ir jų lervos, kirminai. Žiemos metu jos minta vandens augalų sėklomis ir žolėmis, taip pat įvairiais grūdais.
