Nors šiuo metu dėl nesusirinkusios Seimo narių daugumos balsavime liko galioti senasis Medžioklės įstatymas, siūlytas jo pakeitimų projektas nestumiamas į šalį. Prie jo planuojama grįžti artimiausiu metu ir siekti, kad jam būtų pritarta. Aplinkos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas GRYNAS.lt teigė, kad šio įstatymo priėmimas jau tampa principo reikalu.
Po šešių balsavimų jaučia lengvą pyktį
„Šiuo metu rengiu prašymą etikos procedūrų komisijai. Pagal mane mes turime dar kartą grįžti prie to įstatymo ir dar kartą balsuoti. Paskutiniame balsavime prezidentė grąžino įstatymą be pataisų, tiktai dėl to, kad buvo statutiniai pažeidimai kreipiuosi į etikos komisiją, kad jie priimtų sprendimą ir prašysiu, kad dar kartą būtų traukiama į darbotvarkę ir balsuojama dėl medžioklės ir ją lydinčių įstatymo paketo“, – situaciją komentavo A. Salamakinas.
Nors iki šiol vykę visi balsavimai buvo bevaisiai, Seimo narys A. Salamakinas sakė tikintis, kad ketvirtąjį kartą balsuojant sutarimas vis dėlto bus rastas.
„Tikrai nubalsuosime už tą įstatymą, nes dabar pas mane ateina jau ir miškų savininkai, kurie turi virš 100 ha. Jie patys prašo, kad tas įstatymas būtų priimtas. Miškų savininkų lyderiai aišku norėjo gauti absoliutą, viską, kaip prašė, kad turėtų hektarą ar du ir jau galėtų ir medžioti, ir rengti komercines medžiokles.
Aš pasakiau, kad jie visuomet žiūrėtų, kaip gauti mažiau, o ateityje žiūrėsime, kaip tas įstatymas veiks, kitaip negausime nieko. Taip ir išėjo. Matyt jie įtikino opoziciją, kad blokuotų tuos įstatymus, bet dabar patys eiliniai miškų savininkai skambina ir prašo, kad tas įstatymas būtų priimtas. Manau, kad tai paveiks. Galvoju, kad gal po poros savaičių jis vėl bus darbotvarkėje ir vėl balsuosime ir tikiuosi, kad bus tas 71 balsas”, – dėstė Aplinkos komiteto pirmininkas.
Esu truputį užpykęs, po tų penkių ar šešių balsavimų pasakiau, kad šis įstatymas aštuoni metai gulėjo prieš mane buvusių komiteto pirmininkų stalčiuose ir niekas nesiryžo nieko daryti. Mes tikrai labai daug laiko sugaišome, ir nervų ir pasitarimų, kol radome kompromisą ir parengėme projektą. Čia jau tampa principo reikalu tą įstatymą priimti.
A. Salamakinas
Anot jo, įstatymą priimti dar iki rudens sesijos svarbu ir dėl to, kad naujo Medžioklės įstatymo poįstatyminiai aktai numato vilkų padarytų nuostolių kompensaciją ūkininkams.
„Vilkai pradeda savo vaikus mokyti medžioti spalio mėnesį, jeigu mes nepriimsime įstatymo pavasario sesijoje, o per metus yra papjaunama apie 250 žmonių galvijų, jie negaus kompensacijos. Šiuo aspektu įstatymas turi būti priimtas iki pavasario sesijos pabaigos, kad dar būtų parengti poįstatyminiai aktai, kad nuo spalio 1 d. ūkininkai galėtų gauti kompensacijas“, – priminė A. Salamakinas.
Pašnekovas neslėpė dedantis visas viltis tik į esamą įstatymo projektą ir naujų pasiūlymų, plano B nepavykus planui A neturi: „ Esu truputį užpykęs, po tų penkių ar šešių balsavimų pasakiau, kad šis įstatymas aštuoni metai gulėjo prieš mane buvusių komiteto pirmininkų stalčiuose ir niekas nesiryžo nieko daryti. Mes tikrai labai daug laiko sugaišome, ir nervų ir pasitarimų, kol radome kompromisą ir parengėme projektą. Čia jau tampa principo reikalu tą įstatymą priimti. Galvoju, kad pavyks srategija A ir pavyks nubalsuoti už“, – mintimis dalijosi A. Salamakinas.
Primena ūkininkų atsakomybę
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys antrino A. Salamakinui sakydamas taipogi neprarandantis vilčių, kad nubalsavus už naują Medžioklės įstatymą ūkininkai dar šiemet galėtų sulaukti kompensacijų už vilkų padarytą žalą jų galvijams. Tiesa, specialistas priminė, kad net ir įteisinus įstatymą, turės būti numatytas apsaugos mechanizmas: „Kai bus priimtas įstatymas, reikės priimti ir atskirą įstatymą žalos atlyginimo tvarkai. Taip jau būna gyvenime, kad neatsirastų ir piktnaudžiavimo atvejų“.
L. Budrys svarsto, kad turėtų būti numatomos ir galvijų savininkų tam tikros pareigos. Kitais žodžiais tariant, bus siekiama, kad pats savininkas maksimaliai stengtųsi apsaugoti savo turtą ir tik tokiomis aplinkybėmis, kurių neįmanoma išvengti, ūkininkui būtų galimybė žalos atveju gauti kompensaciją.
„Įstatymas nustato tik pagrindinius principus, o paskui visos tvarkos, metodikos, taisyklės tvirtinamos arba atitinkamos ministerijos ministro įsakymu, arba kelių ministrų – šiuo atveju, ko gero, bus dviejų ministrų – Aplinkos ir Ūkio nutarimu. Kai tik bus pasirašytas įsakymas, iš karto pakoreguosime jau dabar esančias medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo vykdymo metodikas“, – tolimesnius teisinius žingsnius aptarė L. Budrys.
Pagal oficialius skelbiamus įkainius yra įvertinama gyvulio kaina ir teikiamas protokolo išrašas savivaldybei, o savivaldybė per 10 dienų po protokolo pateikimo turi atlyginti ūkininkui padarytą žalą.
L. Budrys
Šios metodikos, kaip atskleidė L. Budrys, šiuo metu yra peržiūrimos ir koreguojamos, tikslinami terminai, žalos paskaičiavimo metodikos.
„Kiekvienoje savivaldybėje veikia sudaryta medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos paskaičiavimo komisija, į kurią įeina įvairių institucijų atstovai – tiek žemės savininkai, tiek valdytojai, veterinarijos specialistai, medžiotojų atstovai, aplinkosaugos atstovai. Kiekvieną įvykį komisija turės aprašyti ir įvertinti. Pirmoje eilėje turės įvertinti, ar tikrai vilkų žala padaryta, nes dažnai būna visokių spekuliacijų. Komisija įvertina, ar buvo imtasi prevencinių priemonių – ar buvo pievos aptvertos. Pagal oficialius skelbiamus įkainius yra įvertinama gyvulio kaina ir teikiamas protokolo išrašas savivaldybei, o savivaldybė per 10 dienų po protokolo pateikimo turi atlyginti ūkininkui padarytą žalą“, – apie galimą žalos atlyginimo mechanizmą svarstė L. Budrys.
Pasitikslinus, ar Lietuva negalėtų tikėtis kompensacijų iš Europos Sąjungos (ES), pašnekovas patikslino, kad tokios alternatyvos nėra: „ Didieji europinių dalykų žinovai kažkur pasiskaito ar viena ausimi išgirsta ir paskui deklaruoja visuomenei, kad jie viską žino ir klaidina visuomenę. Jokių kompensacijų už saugomą gyvūną ES neišmoka. Galima tiktai kreiptis dėl prevencijos, apsaugos priemonių, bet tai nėra taip paprasta. Nė viena šalis negauna jokių kompensacijų ir jokios kompensacijos nenumatomos“, – sakė AM Gamtos apsaugos departamento direktorius.
Kiek iš viso lėšų gali prireikti išmokėti ūkininkams, jeigu įstatymas bus priimtas, L. Budrys pasakyti negalėjo. Iki šiol nebuvo tokios praktikos, todėl ir tikslių skaičių, kiek galvijų kasmet praranda ūkininkai dėl vilkų kaltės savivaldybės neturi.
2 Komentarų
Rimvydas Valiulis
Nemeluokite, p. Salamakinai.Žemių savininkai ir ūkininkai tikrai neskambina Jums, kad įteisintumėte tokią nuostatą, kad tik >100 ha žemės turintis pilietis turėtų teisę prašytis būti priimtam į jo žemėje iki šiol tebemedžiojantį klubą, nors Konstitucinis Teismas nustatė, kad tai – antikonstituciška. Ir tikrai miško savininkų lyderiai nenorėjo ir nesiekė (bent taip Jūs tvirtinate), kad įteisinti nuostatą, leidžiančią tik 1 ar 2 ha teturinčiam ūkininkui savo plotelyje rengti komercines medžiokles. Mes, žemių savininkai, siekėme ir sieksime, kad medžioklės procesai Lietuvoje būtų reguliuojami civilizuotai, kaip visoje Europoje.Juk medžioklės teisė atsiranda iš žemės nuosavybės teisės, tą nustatė ir Konstitucinis Teismas. Taigi, žemės nuosavybės teisę turintis žmogus visoje Europoje (taip turėtų būti ir pas mus) įgyja ir medžioklės savo žemėje (pabrėžiu, savo, ne valstybinėje žemėje) teisę. Ir toliau tą savo teisę jis realizuoja arba pats medžiodamas (jei yra medžiotojas), arba išnuomoja ar perleidžia savo medžioklės teisę ir medžioklės plotus savo kaimynams – medžiotojams ar medžiotojų klubams. Štai ko iš įstatymo nori Lietuvos žemių ir miškų savininkai, o ne malonės iš klubo -„prašytis būti priimtam į klubą , kad galėtų pamedžioti SAVO ŽEMĖJE ir sutikti su visom klubo jam keliamomis žeminančiomis sąlygomis, pvz., mokėti stojamąjį mokestį, atsisakyti reikalavimo klubui atlyginti žvėrių padarytą žalą ir t.t.”. Ir kodėl Jūs manote, kad tik virš 100 ha nuosavos žemės turintis žmogus yra tas tikrasis savininkas, kuriam leidžiate prašytis būti priimtam į medžiotojų klubą. Ar bent žinote, kiek žmonių turi didesnius nei 100 ha vientisus žemės plotus. Kartą LMŽD pirminiko pavaduotojas E.Tijušas konferencijoje išsidavė , kad tokių yra 400. Bet ar iš tų 400 savininkų kas nors norės prašytis būti priimtam į klubą? Juk tie stambūs žemvaldžiai – medžiotojai savo medžioklės reikaliukus jau seniai susitvarkė. Net nekilnojamojo turto reęgistre nėra duomenų apie virš 100 ha turinčius žemių savininkus, yra grafa tik ‘ virš 50 ha’. Taip kad Jūsų vėl stumiamas tas pats nepataisytas įstatymo projektas, galvoju, Seime ir vėl nepraeis.
Rimvydas Valiulis
Nemeluokite, p. Salamakinai.Žemių savininkai ir ūkininkai tikrai neskambina Jums, kad įteisintumėte tokią nuostatą, kad tik >100 ha žemės turintis pilietis turėtų teisę prašytis būti priimtam į jo žemėje iki šiol tebemedžiojantį klubą, nors Konstitucinis Teismas nustatė, kad tai – antikonstituciška. Ir tikrai miško savininkų lyderiai nenorėjo ir nesiekė (bent taip Jūs tvirtinate), kad įteisinti nuostatą, leidžiančią tik 1 ar 2 ha teturinčiam ūkininkui savo plotelyje rengti komercines medžiokles. Mes, žemių savininkai, siekėme ir sieksime, kad medžioklės procesai Lietuvoje būtų reguliuojami civilizuotai, kaip visoje Europoje.Juk medžioklės teisė atsiranda iš žemės nuosavybės teisės, tą nustatė ir Konstitucinis Teismas. Taigi, žemės nuosavybės teisę turintis žmogus visoje Europoje (taip turėtų būti ir pas mus) įgyja ir medžioklės savo žemėje (pabrėžiu, savo, ne valstybinėje žemėje) teisę. Ir toliau tą savo teisę jis realizuoja arba pats medžiodamas (jei yra medžiotojas), arba išnuomoja ar perleidžia savo medžioklės teisę ir medžioklės plotus savo kaimynams – medžiotojams ar medžiotojų klubams. Štai ko iš įstatymo nori Lietuvos žemių ir miškų savininkai, o ne malonės iš klubo -„prašytis būti priimtam į klubą , kad galėtų pamedžioti SAVO ŽEMĖJE ir sutikti su visom klubo jam keliamomis žeminančiomis sąlygomis, pvz., mokėti stojamąjį mokestį, atsisakyti reikalavimo klubui atlyginti žvėrių padarytą žalą ir t.t.”. Ir kodėl Jūs manote, kad tik virš 100 ha nuosavos žemės turintis žmogus yra tas tikrasis savininkas, kuriam leidžiate prašytis būti priimtam į medžiotojų klubą. Ar bent žinote, kiek žmonių turi didesnius nei 100 ha vientisus žemės plotus. Kartą LMŽD pirminiko pavaduotojas E.Tijušas konferencijoje išsidavė , kad tokių yra 400. Bet ar iš tų 400 savininkų kas nors norės prašytis būti priimtam į klubą? Juk tie stambūs žemvaldžiai – medžiotojai savo medžioklės reikaliukus jau seniai susitvarkė. Net nekilnojamojo turto reęgistre nėra duomenų apie virš 100 ha turinčius žemių savininkus, yra grafa tik ‘ virš 50 ha’. Taip kad Jūsų vėl stumiamas tas pats nepataisytas įstatymo projektas, galvoju, Seime ir vėl nepraeis.