Naujame Europos mokslininkų tyrime teigiama, kad europiečiai nepritaria vilkų, lokių ir lūšių medžioklei. Žiniasklaida šias išvadas skubiai išplatino po visą žemyną. Tačiau atidžiau pažvelgus į tyrimo autorius, jų interesus ir metodologiją, kyla rimtų klausimų – o Lietuvos duomenys rodo visiškai priešingą vaizdą.
Apie ką šis tyrimas?
2022–2023 metais keturi Europos ir Amerikos mokslininkai internetu apklausė 10 807 respondentus iš 23 ES valstybių. Tyrimas paskelbtas žurnale Nature Ecology & Evolution ir greitai tapo cituojamu argumentu prieš stambių plėšrūnų medžioklę.
Pagrindinė tyrimo žinia: europiečiai palaiko vilkų, lokių ir lūšių sugrįžimą į gamtą, tačiau nepritaria tolesniam jų populiacijų augimui ir – svarbiausia – medžioklei kaip valdymo priemonei.
Skamba įtikinamai. Tačiau verta paklausti: kas šiuos mokslininkus yra ir kokius interesus jie atstovauja?
Tyrėjai – ne neutralūs stebėtojai
Pagrindinis tyrimo autorius Guillaume Chapron – tai žmogus, kuris vienu metu yra IUCN Stambių plėšrūnų iniciatyvos narys, Prancūzijos vyriausybės Vilkų mokslinio patariamojo komiteto narys ir Berno konvencijos ekspertų grupės narys. Visi šie vaidmenys skirti vienam tikslui – plėšrūnų apsaugai. Kitas tyrimo autorius Jeremy Bruskotter apmokamą darbą dirba su organizacija „Panthera”, propaguojančia laukinių kačių išsaugojimą. Trečiasis, José Vicente López-Bao, yra IUCN Šunų specialistų grupės narys.
Patys tyrėjai šiuos interesų konfliktus deklaravo – tai teisinga. Tačiau deklaravimas nereiškia, kad jie neturėjo įtakos tam, kaip buvo suformuluoti klausimai, kaip interpretuoti rezultatai ir kokios išvados padarytos.
Metodologija: interneto apklausa pasiekia ne visus
Tyrimas vykdytas išimtinai internetu, naudojant „Qualtrics” platformą. Nors tyrėjai stengėsi subalansuoti imtį pagal amžių ir gyvenamąją vietą, esminis online formato trūkumas išlieka: vyresni kaimo gyventojai, ūkininkai, miškiniai ir medžiotojai – tie, kurie plėšrūnus patiria tiesiogiai ir kasdien – sistemiškai rečiau dalyvauja tokio pobūdžio apklausose.
Dar svarbiau – klausimai formuluoti itin bendrai. „Ar palaikote didelių plėšrūnų medžioklę?” skamba visiškai kitaip nei „Ar palaikote mokslu grįstą, reguliuojamą vilkų medžioklę kaip populiacijų valdymo priemonę, siekiant apsaugoti ūkininkų galvijus ir išlaikyti ekologinę pusiausvyrą?” Bendresnė formuluotė beveik visada generuoja neigiamesnius atsakymus medžioklės atžvilgiu – tai gerai žinomas apklausų metodologijos faktas.
Lietuva: tyrimas slepia tikrąjį vaizdą
Tarp visų 23 tirtų šalių Lietuva išsiskiria kaip viena skeptiškiausių didelių plėšrūnų atžvilgiu. Vos 43% lietuvių palaikė plėšrūnų atsikūrimą – tai vienas žemiausių rodiklių visoje imtyje, o net 40% liko neutralūs. Lietuva priklauso šalių grupei, kurioje vilkų populiacijos mažinimo šalininkų yra daugiau nei didinimo. Medžioklės palaikymas Lietuvoje taip pat gerokai aukštesnis nei Pietų Europos šalyse.
Visa ši informacija tyrime yra – tačiau ji paskęsta bendruose europiniuose vidurkiuose, kuriuos formuoja Italija, Ispanija ar Graikija, kur vilkai yra romantiška idėja, o ne kasdienė ūkininkų ir miško žmonių realybė.
Ką sako patys lietuviai?
Tikrąjį Lietuvos visuomenės vaizdą geriau atspindi ne internetinė Europos apklausa, o 2025 metų kovą LMŽD užsakymu „Baltijos tyrimų” atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 1 020 Lietuvos gyventojų.
Rezultatai kalba patys už save: 60% lietuvių medžiotojus vertina teigiamai – ir tik 17% neigiamai. 67% mano, kad medžioklė padeda reguliuoti laukinių gyvūnų populiaciją ir palaikyti ekologinę pusiausvyrą. Net 74% pritaria, kad tinkamai vykdoma medžioklė mažina laukinių žvėrių žalą ūkininkams.
Be to, 63% lietuvių mano, kad atsakingi medžiotojai padeda kovoti su brakonieriavimu, o 64% laiko žvėrieną sveiku ir kokybiška maistu. Šie skaičiai rodo brandžią, subrendusią visuomenės poziciją – žmonės supranta, kad medžioklė nėra priešinga gamtai, o yra neatsiejama jos priežiūros dalis.
Pažymėtina ir tai, kad šis požiūris labiausiai būdingas tiems, kurie gamtą pažįsta geriausiai: vyrams (68%), 50–64 metų žmonėms (66%) ir kaimo bei mažesnių miestų gyventojams – būtent tai auditorijai, kurią Chapron tyrimo online formato apklausa pasiekė sunkiausiai.
Apklausos – įtakos instrumentas
Sąžiningai reikia pasakyti: ir „Baltijos tyrimų” apklausa atlikta LMŽD užsakymu, o FACE medžiotojų federacijos 2023 metais užsakyta „YouGov” apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 7 000 europiečių iš penkių šalių, parodė, kad tik 23% europiečių nepritaria reguliuojamos medžioklės praktikoms – tai taip pat suinteresuota pusė.
Tačiau čia ir glūdi esminis skirtumas: Chapron tyrimas pretenduoja į mokslinį objektyvumą, yra platinamas kaip nepriklausomas mokslinis faktas ir naudojamas kaip argumentas politiniuose debatuose prieš medžioklę – nors jo autorių gamtosauginė orientacija yra akivaizdi. LMŽD ir FACE apklausos savo užsakovus deklaruoja atvirai ir nesislepia po mokslinės nešališkumo skraiste.
Ekologinė tiesa, kurią pripažįsta net patys tyrėjai
Nepaisant visų kritinių pastabų, Chapron tyrimas fiksuoja vieną tikrą ir svarbią įtampą: dalis europiečių nori stabilių plėšrūnų populiacijų, bet tuo pat metu atmeta medžioklę. Patys tyrėjai pripažįsta, kad tai ekologiškai nesuderinama. Vilkų ir lokių populiacijos be aktyvaus valdymo nekontroliuojamai auga – tai ne ideologija, tai biologija.
Lietuva tai supranta. 67% lietuvių – ir tai rodo ne interneto apklausa, o reprezentatyvi „Baltijos tyrimų” apklausa – žino, kad reguliuojama medžioklė yra būtina ekologinės pusiausvyros priemonė. Tai pozicija, pagrįsta ne romantiniais vaizdiniais apie gamtą, o konkrečia patirtimi.
Išvada
Chapron tyrimas yra ne mokslinė tiesa apie Europą, o viena iš daugelio nuomonių žemyne, kur požiūriai į medžioklę ir plėšrūnus skiriasi dramatiškai – nuo Italijos miestų iki Lietuvos miškų. Ir kol Briuselyje cituojami skaičiai iš internetinių apklausų, kuriose kaimo žmonių balsas skęsta po miestietiškų nuomonių srautu, svarbu, kad patys medžiotojai ir jų organizacijos aktyviai dalyvautų formuojant viešąją nuomonę ir pristatytų tikrąją savo veiklos vertę visuomenei, o dabartinė situacija rodo, kad Lietuva eina teisingu keliu.