Skip to content Skip to sidebar Skip to footer

Miškuose ir laukuose ieško šernų gaišenų

Turinys:

Grybautojai ir uogautojai dabar gali pasipelnyti ne tik iš miškuose randamų gėrybių, bet ir… aptinkamų šernų gaišenų. Už jas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) moka po 30 Eur išmoką. Pinigai radėjui sumokami per du mėnesius nuo dokumentų pristatymo dienos.

„Nebėra gyvų šernų. Medžiotojai sako nematą nė požymių, kad tų žvėrių dar būtų. Didžiausias anykštėnų medžiotojų klubas Anykščių rajone liepą nušovė iš viso tris šernus, iš jų – vieną maru sirgusį jauniklį. Dabar mes šerniukų, daugiausia 1–2 mėnesių, kauliukus ir maitų likučius renkame iš miškų, kviečių ir rapsų laukų“, –
„ŪP“ sakė Anykščių VMVT viršininkas Dainius Žiogelis.

Išmokos gyventojus skatina ieškoti šernų gaišenų ir apie jas pranešti. Apie išmokas sužinoję Anykščių rajono bedarbiai esą specialiai ėmė šukuoti miškus.

Nuo šių metų vasario, pradėjus mokėti išmokas, VMVT gavo pranešimų ir iš miškų bei laukų vyko paimti 66 šernų gaišenų. Jas ištyrus dėl afrikinio kiaulių maro (AKM), užkrato rasta net 52 gaišenose. Iš šiemet rajone sumedžiotų šernų aštuoni buvo užsikrėtę maru.

Veterinarijos specialistai prašo žmonių, radus šerno maitą, jokiu būdu jos neliesti, neužkasti ir nebandyti patiems pristatyti į VMVT. Apie kritusį žvėrį reikia pranešti atsakingoms tarnyboms, nurodant tikslią jo radimo vietą. Pareigūnai radėjui duoda užpildyti dokumentus, kad šis galėtų gauti išmoką.

Pasak D. Žiogelio, Anykščių rajone šernų buvę gausiausiai visoje Utenos apskrityje. Per metus čia būdavo sumedžiojama net 2 tūkst. šernų, kai kituose rajonuose – 800–900.

„Su šernais plintantį kiaulių marą iš laukų, miškų žmonės per neatsargumą į savo ūkius parsineša patys – savo rankomis, kojomis, automobilių ir traktorių ratais. Tai akivaizdu. Biosaugos reikalavimų kiek laikosi, kiek ne“, – apgailestauja Anykščių VMVT viršininkas.

Net 8 iš 10 Anykščių rajono seniūnijų pakliūva į AKM buferinę zoną. D. Žiogelio teigimu, Anykščių rajonas turi daugiausiai per visą Lietuvos istoriją AKM židinių. „Tai įvyko per vienus metus. Pernai rugpjūčio 3 d. radome pirmą maru sergantį šerną. Per tą laiką atsidūrėme situacijoje, kai kas antrame kaime rasta maru užsikrėtusių šernų – iš viso per 50, o liepą – ir serganti kiaulė. Mes dabar tokioj košėj verdam… Todėl Anykščių rajone šiuo metu gyvename ne pagal veterinarijos, bet ekstremalios situacijos įstatymus“, – sako D. Žiogelis, paskirtas Anykščių rajono ekstremalių situacijų operacijų centro vadovu.

Vienas svarbiausių šio centro rūpesčių dabar yra imtis priemonių, kad AKM virusas nepatektų į rajone veikiančius keturis kiaulių auginimo kompleksus. Juose laikoma daugiau nei 21 tūkst. kiaulių ir dirba apie 100 žmonių. „Jeigu pražūtingoji liga įsisuktų į vieną iš kompleksų, jam iš karto tai reikštų bankrotą“, – neabejoja pareigūnas.

Smulkiuose ūkiuose, kur laikoma nuo vienos iki šimto kiaulių ir neužtikrinamos reikiamos biosaugos sąlygos, visas kiaules teks išskersti iki šio mėnesio pabaigos.

UP„ŪP“ informacija

Įvertinkite straipsnį

Įvertinimas: 0 / 5. Balsavo: 0

Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!

Komentuoti

Kaip prišaudyti priedėlį?

Žiūrėti apžvalgą