Skip to content Skip to sidebar Skip to footer

Medeinės takais: nuo amžių glūdumos iki šiandienos

Turinys:

Pagaliau po to, kai knygose savo veiklą suguldė kai kurie Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos rajonų skyriai, atėjo eilė prabilti ir Kauno medžiotojų sąjungai (KMS). Prieš Kalėdas dienos šviesą išvydo knyga „Medeinės takais“. Tai solidus iliustruotas 720 puslapių leidinys. Knygos sudarytojas – Algirdas Brukas. A. Brukas, patyręs knygų apie miškų urėdijų veiklą bei medžioklę sudarytojas, autorius ir bendraautorius, gerai įvaldęs darbą archyvuose, Medeinės takais skaitytoją veda nuo amžių glūdumos, nuo Lietuvos valstybės susiformavimo XIII a. iki šių dienų. Knygoje, nors ji parašyta autorių kolektyvo, daugiausia yra A. Bruko tekstų, o jo surašytą istorinė knygos dalį netgi buvo manyta išleisti atskiru leidiniu.

Duomenis apie Kauno medžiotojų sąjungos klubų ir būrelių veiklą surinko Vytautas Ribikauskas ir KMS ilgametė darbuotoja Anelė Andziulienė. Tačiau tenka apgailestauti, kad duomenis apie savo kolektyvų veiklą pateikė tik truputį daugiau nei pusė medžiotojų klubų. Kai kurie klubai išsamiai ir plačiai aprašė savo istorijas, veiklą, kitų, deja, teko pasitenkinti tik nurodant pačius minimaliausius duomenis: medžioklės vieneto plotą, medžiotojų skaičių, kas klubui vadovauja. Nepriklausomybės metais, pradedant 2002 m., kai kuriems buvusiems medžiotojų būreliams skylant, medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti rajonų komisijos Kauno medžiotojų sąjungai suformavo 46 medžioklės plotų vienetus. Medžiotojų kolektyvai įgijo juridinio asmens statusą. 43 iš jų tapo medžiotojų klubais, o trys pasiliko medžiotojų būrelio statusą. Sovietmečiu turėję tik numerius, medžiotojų klubai ir būreliai pasivadino įvairiais vardais, kurie daugeliu atvejų atspindi vietovardžius, kur plyti medžiotojų kolektyvų medžioklės plotai, per medžioklės plotus tekančių upių bei upelių, įvairių gyvūnų pavadinimus.

Šiuo metu KMS medžiotojų kolektyvų medžioklės plotai išsidėstę devynių savivaldybių teritorijose: Kauno, Prienų, Jurbarko, Kėdainių, Raseinių, Rad­viliškio, Kazlų Rūdos, Šakių ir Jonavos. 10 KMS medžioklės plotų vienetų plyti dviejų, o dviejų – net trijų savivaldybių teritorijose. Bendras medžioklės plotų vienetų, kuriuose medžioja KMS medžiotojai, plotas yra 295 020 ha. Miškai užima 97 218 ha ir sudaro 33 proc. visų medžioklės plotų, laukai – 192 830 ha (65 proc.) ir vandenys – 4 972 ha (2 proc.).

Kauno rajone medžioklės plotai užima 103 016 ha, arba 35 proc. visų KMS medžioklės plotų. Miškai Kauno r. medžioklės plotuose plyti 38 091 ha (37 proc.) plote, laukai – 63 582 ha (62 proc.) ir vandenys 1 343 ha (1 proc.). Kitose savivaldybėse KMS priklauso 192 004 ha (65 proc.) visų sąjungos medžioklės plotų.

2015 m. sausio 1 d. duomenimis, KMS priklauso 2 733 medžiotojai, tačiau tik 1 204 (44 proc.) jų yra medžiotojų klubų ar būrelių nariai. KMS priskirtuose medžioklės plotuose medžioja 520 kitų LMŽD rajonų skyrių medžiotojai, kurie draugijos skyriuose registruoti pagal gyvenamąją vietą, tačiau priklauso KMS klubams ar būreliams. Taigi 295 020 ha KMS medžioklės plotuose iš viso medžioja 1 724 medžiotojai, o vienam medžiotojų klubui ar būreliui priklausančiam medžiotojui vidutiniškai tenka po 171,1 ha medžioklės plotų. Tačiau KMS medžioklės plotų vienetai pagal plotą yra skirtingi ir kinta nuo 1 041 ha (Prienų r. esantis medžiotojų klubas „Sakalas“) iki 19 969 ha (medžiotojų klubas „Dubysa“ Jurbarko r.). Minimalus privalomas medžioklės plotų vieneto plotas yra 1 000 ha. Atskiruose medžioklės plotų vienetuose skiriasi ir vienam šauliui tenkantis medžioklės plotas: nuo 73,5 ha Kėdainių r. „Šilainės“ medžiotojų klube iki 405,2 ha Prienų r. „Alšios“ medžiotojų klube.

Miškų savo medžioklės plotuose mažiausiai turi Prienų r. medžiojantys „Sakalo“ medžiotojų klubo medžiotojai – 187 ha, o daugiausia – Jurbarko r. „Dubysos“ medžiotojų klubo šauliai – 5 568 ha. Reikia pažymėti, kad medžiotojų skaičius nuolat kinta. Dėl įvairių priežasčių keičiasi ir medžioklės plotų vienetų plotai.

1 529 (56 proc. Kauno MS priklausančių medžiotojų) medžioklės plotų neturi. Jie medžioklės aistrą gali patenkinti medžiodami miškų urėdijų profesionaliai medžioklei skirtuose plotuose arba svečių teisėmis medžiotojų klubams priskirtuose plotuose. Žinoma, abiem atvejais už medžioklės malonumą tenka susimokėti. O kas pinigų nestokoja, dabar gali medžioti visame pasaulyje.

UP„ŪP“ informacija

Įvertinkite straipsnį

Įvertinimas: 0 / 5. Balsavo: 0

Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!

Komentuoti

Kaip prišaudyti priedėlį?

Žiūrėti apžvalgą