Praleisti ir pereiti į turinį Skip to sidebar Skip to footer

LMŽD – dėl AKM plitimo ir kontrolės

Turinys:

Lietuvoje Afrikinis kiaulių maras (toliau – AKM) šernuose nustatytas dar 2014 m. pradžioje. Nuo AKM pradžios Lietuvoje sumedžioti 214 635 šernai. Laukinėje gamtoje fiksuotas 8 031 AKM atvejai, kurie ir toliau nuolat fiksuojami. Per devynerius metus Lietuva nesugebėjo įveikti AKM.

Negana to, šiais metais AKM vėl įsisuko į kiaulininkystės ūkius bei šiuo metu pastebimas šios ligos plitimo augimas laukinėje gamtoje. Daugelyje AKM paveiktų Europos sąjungos šalių medžiotojai laikomi vienintele priemone suvaldyti AKM laukinėje gamtoje. 

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija taip pat akcentuoja, kad medžiotojai yra pagrindinis pagalbininkas pažaboti šią ligą, todėl kviečiame medžiotojus prisidėti stabdant AKM plitimą laukinėje gamtoje. Siekiant suvaldyti AKM, būtinas atsakingas medžiotojų požiūris į šios užkrečiamosios ligos kontrolę ir nustatytų reikalavimų laikymasis. 

Kai ligos užkratas patenka į kiaulininkystės ūkius, kas dabar vyksta Tauragės, Jurbarko, Šakių, Vilkaviškio ir Molėtų r. savivaldybėse, neišvengiamos didžiulės ekonominės problemos, kurias pajaučia ne tik susirgusių kiaulių laikytojai, bet ir aplinkiniai kiaulių ūkiai ir visos šalies gyventojai. 

Medžiotojai turi suprasti, kad nuo AKM nėra nei vaistų, nei vakcinos ir ši užkrečiamoji liga Lietuvoje vis dar plinta per šernus. Kaip pasisako veterinarijos specialistai ir mokslininkai, šernai imuniteto neįgyja ir šia liga neperserga. Stebint tokį spartų AKM plitimą, kiekvienas Lietuvos medžioklės plotų naudotojas privalo įsivertinti AKM patekimo į jo ploto vienetą riziką ir būti pasirengęs saugiai surinkti bei naikinti gaišenas. Turime suprasti, jog AKM mėginių iš sumedžiotų šernų atrinkimas, skerdenų saugojimas, mėginių pristatymas, kritusių šernų paieška, gaišenų sutvarkymas, likvidavimas ir kiti nepasitenkinimą medžiotojų tarpe keliantys darbai, imlūs laikui ir reikalauja lėšų, bet viskas priklauso tik nuo mūsų, kaip greitai į viską reaguosime ir šią liga įveiksime. 

Atkreipiame dėmesį, kad radus nugaišusį šerną, jokiu būdu jo negalima transportuoti, judinti, liesti  imti mėginių, užkasti ar savarankiškai pristatyti į VMVT teritorinį padalinį. 

Radus nugaišusį šerną rekomenduojame radimo vietą pažymėti aiškiai matomu ženklu (užrišti ant medžio ar krūmo spalvotą medžiagos juostą, įsmeigti į žemę šaką, ar pan.) idealu būtų nuimti vietos koordinates. Sekantis žingsnis informuoti VMVT telefonu  1879, el. paštu skundai@vmvt.lt arba atvykus į artimiausią VMVT padalinį.

Medžiotojų tikslas turėtų būti vienas – sustabdyti ir sunaikinti AKM laukinėje gamtoje, o ne su šia liga gyventi. Tam reikalingos visų medžiotojų pastangos, kaip įmanoma labiau reguliuojant šernų populiaciją. Nesuprantami ir netoleruojami tie atvejai, kai medžiotojai šią ligą nuslepia nepranešdami apie rastus nugaišusius šernus. Dar didesniu pažeidimu laikome, kai dėl AKM tyrimų trukmės slepiamas šernų sumedžiojimas, taip nusižengiant ne tik veterinariniams reikalavimams, bet ir padarant aplinkosauginį pažeidimą.

Įvertinkite straipsnį

Įvertinimas: 4.4 / 5. Balsavo: 14

Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!

Palikti komentarą

Kaip prišaudyti priedėlį?

Žiūrėti apžvalgą