Skip to content Skip to sidebar Skip to footer

Kurtinio medžioklė

Turinys:

Viena romantiškiausių pavasarinių medžioklių, be abejo, yra kurtinio medžioklė, nes ji paprastai vyksta atkampioje didelio miško masyvo vietoje, toli nuo žmonių, o prieš medžioklę būna kerinčių garsų sklidina pavasario naktis, praleista prie miške sukurto laužo. Pats medžioklės procesas vyksta būtent pavasarinio priešaušrio minutėmis, pasitraukiančios nakties ir gimstančios naujos dienos sandūroje, kai visa, kas gyva gamtoje, audringai džiaugiasi vis labiau įsigalinčiu pavasariu. Be abejo, kurtinių tuoktuvės – didingas gamtos slėpinys, ir žmogus, kartą prie jo prisilietęs, jaus neįveikiamą norą tai patirti dar ne sykį, kad iš naujo panirtų į pavasarinio miško, bundančio iš žiemos miego, pasaką, pasimėgautų užburiančia kurtinio giesme ir pasigėrėtų šiais gracingais sparnuotais miško galiūnais, kurie yra viena pagrindinių mūsų miškų puošmenų. Medžiotojas, kuriam nors kartą teko dalyvauti kurtinių medžioklėje, nepamirš jos iki gyvenimo pabaigos.

Kurtiniai – labai konservatyvūs paukščiai. Metų metais jų tuoktuvės vyksta tame pačiame miško plote. Be to, jie paniškai bijo žmogaus ir nepakenčia jo buvimo tuoktavietėje. Taigi medžiotojui tenka didelė atsakomybė už tuoktuvių likimą: pirma – jis turi tinkamai ir išmaniai elgtis apsilankęs tuoktavietėje, antra – neskelbti, kur ji yra, nes dėl dažno ir nekontroliuojamo žmonių lankymosi tuoktavietė galiausiai išnyks. Nusigauti iki šios ypatingos vietos kartais būna labai sudėtinga, nes kurtinių tuoktuvių laikas dažnai sutampa su didžiausiu pavasario polaidžiu, tad dažnai didelę kelio dalį iki tuoktavietės tenka įveikti pėsčiomis. Kadangi naktį teks praleisti miške, reikia turėti gerą kirvį, šiltų ir lengvų drabužių, katiliuką arbatai išsivirti. Nakvynės metu pravers ir turistinis kilimėlis iš polipropileno, nepraleidžiantis drėgmės ir šalčio, sklindančio iš dar neįšilusios pavasarinės žemės. Nusigavus iki kurtinių tuoktavietės, pirmiausia reikia išsirinkti ir įsirengti būsimos nakvynės vietą: pasirūpinti malkomis, prisilaužti eglišakių gultui. Neblogai būtų įtaisyti brezentinį „ekraną“, kuris apsaugos nuo vėjo ir kaups naktinio laužo šilumą. Atstumas nuo nakvynės vietos iki kurtinių tuoktavietės nustatomas atsižvelgiant į vietos sąlygas, t. y. kirvio pokšėjimas ir laužo atšvaitai neturi trikdyti miegančių kurtinių tuoktavietėje. Pageidautina, kad kurtinių tuoktavietę nuo nakvynės vietos skirtų aukšto miško siena. Jeigu aplink lygumos, nakvynę reikia įsirengti maždaug 1 km atstumu nuo tuoktavietės, be to, reikia turėti omenyje, kad šviesiąją paros dalį kurtiniai praleidžia netoli tuoktavietės, nenuskrenda nuo jos toliau kaip 1-1,5 kilometro. Kad jūsų buvimas šiems paukščiams nesukeltų nerimo, jokiu būdu negalima garsiai kalbėti ir šūkauti, reikia kuo mažiau vaikščioti aplinkiniuose plotuose, t. y. nekelti triukšmo.

Įsirengus nakvynės vietą, reikia pailsėti. Jei yra laiko – išgerti arbatos ir būtinai vakare nueiti pasiklausyti kurtinių giedamos tuoktuvių giesmės. Paprastai tam pasirenkamas tuoktavietės pakraštys, tiksliau – ta pusė, iš kurios patogiausia prieiga, ir žiūrint taip, kad po pasiklausymo visiškoje tamsoje būtų galima tyliai grįžti į nakvynės vietą, nesukėlus nė menkiausio triukšmo ir nesukėlus nerimo į tuoktavietę susirinkusiems kurtiniams.

Kurtiniai – labai konservatyvūs paukščiai. Metų metais jų tuoktuvės vyksta tame pačiame miško plote. Be to, jie paniškai bijo žmogaus ir nepakenčia jo buvimo tuoktavietėje. Taigi medžiotojui tenka didelė atsakomybė už tuoktuvių likimą: pirma – jis turi tinkamai ir išmaniai elgtis apsilankęs tuoktavietėje, antra – neskelbti, kur ji yra, nes dėl dažno ir nekontroliuojamo žmonių lankymosi tuoktavietė galiausiai išnyks.

Vakarinis kurtinių skridimas į tuoktavietę prasideda iš karto po saulėlydžio ir baigiasi visai sutemus. Bendra skridimo trukmė – nuo 40 iki 60 minučių. Kiekvienas lytiškai subrendęs patinas turi individualų plotą, kurį aršiai saugo nuo kitų kurtinių, ir vieną ar kelis tuoktuvių medžius, kuriuose praleidžia naktį ir rytą, dar tamsoje, pradeda tuoktuves. Atskridęs vakare į tuoktavietę kurtinys dažnai kelis kartus triukšmingai perskrenda nuo vieno medžio ant kito ar nuo vienos šakos ant kitos, o tūpdamas ant jo tyčia stengiasi sukelti kuo didesnį triukšmą, pranešdamas kitiems apie savo pasirodymą tuoktavietėje. Tada paukštis paprastai skleidžia labai specifinį garsą, kurį medžiotojai vadina tekšėjimu (kurtinio tekšėjimas šiek tiek primena gniaužiamą senatvinį kosulį). Paskui, išsirinkęs patikusią vietą, nusiramina, nutyla ir sutemus užmiega. Per patį tuoktuvių įkarštį aktyviausi patinai vakare dažnai gieda tuoktuvių giesmę, tačiau ji būna ne tokia aistringa ir ilga kaip rytinė.

Tūnodamas pasiklausymo vietoje ir įsiklausydamas į vakarinio miško tylą, medžiotojas pagal sparnų plasnojimą nustato ir įsimena vietas, kuriose tupia į tuoktavietę atskridę kurtiniai. Visiškai sutemus, baigiasi kurtinių skridimas į tuoktavietę, tada pagal girdimus garsus galima nustatyti, kiek kurtinių atskrido į tuoktavietę ir kaip jie įsikūrė tuoktavietės teritorijoje. Sutemus pagal galimybes reikia kuo tyliau grįžti į nakvynės vietą ir praleisti ten trumpą, bet labai romantišką pavasario naktį, iš pradžių ramiai kalbantis ir gurkšnojant kvapią miško arbatą, žvelgiant į bedugnį žvaigždėtą dangų, įsiklausant į laužo spragsėjimą, paskui, neilgam užsnūdus, nors miegas nebus gilus, su dažnais nubudimais, baiminantis pramiegoti rytinę medžioklę. Tokios naktys, ypač esant geram orui, be abejo, yra kurtinių medžioklės puošmena ir ilgam išlieka atmintyje. Nakvynės metu išanalizavus informaciją, surinktą per vakarinį pasiklausymą, galvoje reikia sudaryti būsimos medžioklės planą. Žinant, kaip tuoktavietėje sutūpė kurtiniai, iš jų reikia išsirinkti tą, prie kurio rytą sėlins medžiotojas. Nereikia stengtis patekti į tuoktavietės centrą. Galimybių sumedžioti kurtinį ten gerokai mažiau, nes labai didelė tikimybė triukšmu atkreipti dėmesį vieno iš kurtinių, giedančių tuoktuvių giesmę greta to, kurį išsirinko medžiotojas, arba susidurti su tyleniu. Tyleniais vadinami jauni kurtiniai iš pernykščių vadų, atskridę iš ryto į tuoktavietę su kurtinėmis, bet nedalyvaujantys tuoktuvėse. Jie tupi medžiuose ir tarsi mokosi, tyliai stebi tai, kas vyksta. Kurtinių medžioklės praktika rodo, kad kur kas lengviau prieiti prie kurtinio, giedančio tuoktavietės pakraštyje, be to, šūvis į jį ir medžiotojo buvimas tuoktavietėje šiuo atveju sukels mažiau nerimo kitiems kurtiniams. Renkantis kurtinį, jeigu įmanoma, reikia žiūrėti, kad prie jo nereikėtų eiti per labai drėgnus miško plotus, mat žengiant po kojomis žliugsės vanduo arba iš po šaknų traškės rytinis ledukas, taip pat reikėtų vengti plotų su medžių sąvartomis, per kurias sunku tyliai brautis tamsoje. Norint visiškai tyliai prieiti prie giedančio kurtinio, reikia, kiek įmanoma, naudotis tuoktavietėje esančiais miško takais, kvartalus skiriančiomis proskynų linijomis, priešgaisrinėmis mineralizuotomis juostomis ir žvėrių takais.

Vakarinis kurtinių skridimas į tuoktavietę prasideda iš karto po saulėlydžio ir baigiasi visai sutemus. Bendra skridimo trukmė – nuo 40 iki 60 minučių. Kiekvienas lytiškai subrendęs patinas turi individualų plotą, kurį aršiai saugo nuo kitų kurtinių, ir vieną ar kelis tuoktuvių medžius, kuriuose praleidžia naktį ir rytą, dar tamsoje, pradeda tuoktuves.

Šios medžioklės sėkmę daugiausia lemia tuoktuvinis kurtinių aktyvumas, kuris priklauso nuo jų amžiaus, taip pat oro sąlygų. Esant ramiam ir giedram orui, kurtiniai gieda tuoktuvių giesmę labai aktyviai, o lyjant lietui ir pučiant vėjui, negieda visai arba labai vangiai, be įkvėpimo. Jeigu nepalankios oro sąlygos susidaro per patį tuoktuvių laikotarpio įkarštį, tada jose dalyvauja tik seniausi ir labiausiai patyrę kurtiniai, o jauni neatskrenda į tuoktavietę arba atskridę nedalyvauja tuoktuvėse. Galvoje sudarius būsimos medžioklės planą ir praleidus naktį, reikia atsargiai nusigauti į vakarykščio pasiklausymo vietą likus 40-50 min. iki aušros ir laukti pragystant kurtinio. Labai dažnai pragydus kurtiniui pasigirsta ir rytinis slankų kvorkimas.

Kurtinio patele
Nuotraukos autorius: Jonas Augustauskas

Senoje kaip pasaulis kurtinio giesmėje esama savotiškos paslapties. Likus 30-40 min. iki saulėtekio, dar visiškoje tamsoje, kurtinys pragysta pirmasis iš miško paukščių. Po kokių 10-15 min. prie jo prisideda liepsnelė, strazdas, karietaitė ir kiti miško giesmininkai. Esant giedram orui be vėjo, priklausomai nuo tuoktavietės augmenijos, kurtinio giesmė girdima ne toliau kaip 150-200 metrų.

Visą laiką medžiotojas, lankydamasis kurtinių tuoktavietėje, ruošdamasis medžioklei ir, aišku, pačios medžioklės metu, privalo elgtis be galo atsargiai ir skrupulingai, stengtis netrikdyti kurtinių.

Kurtinio tuoktuvių giesmę sudaro 2-3 dalys, kiekviena jų trunka maždaug 3 sekundes. Iš pradžių girdėti dviskiemenis tekšėjimas „tek tek tek tek“, kurio metu paukštis viską gerai mato ir girdi; jį keičia palaipsniui greitėjantis tarškėjimas „triok triok triok“; paskui nuaidi staigus pokštelėjimas ir pagaliau pasigirsta šnypštimas. Tada paukštis visiškai nieko negirdi, net šautuvo šūvio, bet viską gerai mato. Būtent dėl šios biologinės ypatybės paukštis buvo pavadintas tokiu neįprastu vardu ir būtent ja pasinaudoja medžiotojai per pavasarinę kurtinių medžioklę tuoktavietėje. Jeigu miške jau pragydo paukščiai, o kurtinio giesmės negirdėti, vadinasi, medžiotojo iš vakaro pasirinktas kurtinys dėl kažkokios priežasties nepragydo arba jo giesmės negirdėti iš tos vietos, kurioje yra medžiotojas. Susidarius tokiai situacijai, medžiotojas turi kuo atsargiausiai, dažnai stabtelėdamas, eiti pagal tuoktavietės perimetrą, kol aiškiai išgirs kurtinio tuoktuvių giesmę. Išgirdęs ją, medžiotojas turi artintis prie kurtinio eidamas tuo metu, kai paukštis gieda. Dabar svarbu išlaukti, kol kurtinio tekšėjimas pereis į tarškėjimą ir pasigirs šnypštimas, tada į jo pusę reikia greitai žengti du žingsnius ir sustojus visiškai sustingti. Sulaukus kitos giesmės dalies (šnypštimo) reikia sparčiai žengti dar du žingsnius. Tai trunka tol, kol medžiotojas prie giedančio kurtinio priartėja patikimo šūvio atstumu. Kad savo žingsnių garsais neatkreiptų giedančio kurtinio dėmesio, medžiotojas turi greitai žengti du žingsnius vos išgirdęs šnypštimo pradžią ir iš karto sustoti šnypštimui baigiantis. Jeigu kurtinys labai įsijautęs į savo giesmę ir gieda nesustodamas, prieiti prie jo nebus labai sudėtinga. Kur kas sudėtingiau prieiti prie kurtinio, kuris gieda atsargiai, su dažnomis pauzėmis ir ilgam nutildamas. Kurtiniui nutilus, reikia laikytis absoliučios tylos ir visiškai nejudėti. Taip kurtiniai gieda tose tuoktavietėse, kuriose jie dažnai būna trikdomi, arba tada, kai jie kažko išsigandę. Sėlinant prie kurtinio, visą laiką reikia prisiminti, kad šnypštimo metu kurtinys negirdi medžiotojo žingsnių, tačiau viską puikiai mato, todėl sėlinant reikia nuolat slėptis už medžių. Kurtinių medžioklėje reikia visada griežtai laikytis trijų taisyklių: eiti kurtiniui giedant, taikytis giedant ir šauti giedant. Mano praktikoje buvo keletas atvejų, kai pirmasis medžiotojo šūvis buvo netaiklus, bet dėl to, kad šauta šnypštimo metu, kurtinys liko tupėti medyje ir buvo nušautas antru šūviu. Priėjus prie giedančio kurtinio patikimo šūvio atstumu, ypač tada, kai paukštis gieda labai įsijautęs, medžiotojas dažnai patiria keblumų taikydamasis, nes būda dar gana tamsu ir nematyti šautuvo taikiklio kryptuko. Esant tokiai situacijai, reikia paslapčiomis pastovėti ir palaukti aušros. Tačiau ilgai delsti prieš šaunant irgi nereikėtų, nes išaušus į kurtinių tuoktavietę atskrenda kurtinės, tada aktyviausi tuoktavietės kurtiniai iš karto tupia ant žemės ir prasideda kurtinių tuoktuvės. Be to, kartais kurtinys nutupia ant žemės gana toli nuo medžio, kuriame giedojo. Prieiti prie kurtinio, kuris gieda nutūpęs ant žemės, labai sudėtinga. Ant žemės šie paukščiai būna labai agresyvūs vienas kito atžvilgiu. Dėl to tarp jų neretai kyla aršios peštynės, kurių metu jie kapoja vienas kitą snapais taikydami į kaklą, stipriai ir skaudžiai plaka priešininką sparnais. Esant ramiam orui, sparnų smūgių garsai girdėti už kelių šimtų metrų. Susirėmimų vietose dažnai galima matyti daugybę plunksnų, kurias vienas kitam išpešioja kovojantys kurtiniai. Medžiotojas, kuriam ne kartą teko medžioti kurtinius tuoktavietėse, žino, kad čia sumedžioti kurtiniai su išpeštomis kaklo plunksnomis – įprastas dalykas. Jeigu dėl kokių nors priežasčių iki aušros nepavyko prieiti prie giedančio kurtinio per šūvio atstumą arba paukštis nutūpė ant žemės, reikia palikti tuoktavietę ir atsargiai savo pėdsakais grįžti atgal į stovyklą nebaidant paukščių. Šiuo atveju medžiotojui liks sėkmingos medžioklės galimybė kitą rytą. Tačiau jei medžiotojas slankios po tuoktavietę dienai išaušus, išbaidys visus kurtinius ir artimiausius 2-3 rytus šioje vietoje nebus ką veikti: šiuo atveju nėra nieko blogiau, kaip medžioti labai nerimaujančius sutrikdytos tuoktavietės kurtinius. Per kurtinių medžioklę šaunama į ramiai tupintį paukštį iš ne didesnio kaip 30-35 m atstumo, todėl nekyla didelių keblumų. Nors dėl didelio susijaudinimo ir stiprių medžiotoją užvaldžiusių emocijų kartais prašaunama pro šalį. Jei kartais šūvis būtų netaiklus, derėtų šauti tik tada, kai girdisi kurtinio šnypštimas. Šiai medžioklei naudojamo ginklo šovos jėga turi būti stipri. Geriausias šratų numeris, mano nuomone, yra 0 numerio šratai (+ -) vienas numeris).

Nuotraukos autorius: Jonas Augustauskas
Nuotraukos autorius: Jonas Augustauskas

Kurtinys labai stiprus ir sužeistas. Netgi pašautas nukritęs ant žemės jis ilgai plaka sparnais, keldamas didelį triukšmą ir netekdamas daug plunksnų. Todėl iškart po šūvio medžiotojas turi pribėgti prie ant žemės besidaužančio paukščio, prispausti jį ir palaukti, kol nurims. Taip sumažės ir kurtinio keliamas triukšmas, ir nebus sugadintos jo plunksnos ir, apskritai, laimikio išvaizda. Deja, kai kurie medžiotojai, nušovę kurtinį, elgiasi labai atsainiai manydami: „Savo laimikį jau turiu, o kas paskui – man nerūpi“, pačioje tuoktavietėje pradeda audringai ir garsiai su jėgeriu aptarinėti atskirus medžioklės epizodus, vaikštinėti po tuoktavietę, fotografuotis ir t. t., taip visiškai suardydami tuoktuves. Šaunamojo ginklo garsai ir sparnų plasnojimas tuoktuvėse neišbaido dalyvaujančių kurtinių, tik sukelia nerimą, jie nutyla. Jeigu po to tuoktavietėje būna tylu, po kokių 15-20 min. tuoktuvės tęsiamos. Todėl, sumedžiojus kurtinį, reikia tyliai, nekeliant bereikalingo triukšmo, palikti tuoktavietę ir, tik grįžus į stovyklą, galima išlieti emocijas ir nusifotografuoti su sumedžiotu laimikiu.

Visą laiką medžiotojas, lankydamasis kurtinių tuoktavietėje, ruošdamasis medžioklei ir, aišku, pačios medžioklės metu, privalo elgtis be galo atsargiai ir skrupulingai, stengtis netrikdyti kurtinių. Tik tada šie paukščiai galės sėkmingai daugintis, vadinasi, bus sėkmingos ir būsimos jų medžioklės šioje tuoktavietėje. Visada reikia galvoti apie ateitį – tą laiką, kai sumedžioti kurtinį norės mūsų vaikai ir vaikaičiai, todėl šiandien turime padaryti viską, ką įstengiame, kad jų svajonė išsipildytų.

Visada reikia galvoti apie ateitį – tą laiką, kai sumedžioti kurtinį norės mūsų vaikai ir vaikaičiai, todėl šiandien turime padaryti viską, ką įstengiame, kad jų svajonė išsipildytų.

Medžioti kurtinio nevykstama kompanijomis. Nors pagal Baltarusijoje galiojančias medžioklės taisykles (Lietuvoje kurtinių medžioklė draudžiama – red. past.) kurtiniai yra normuojama rūšis, jų medžioklėje privalo būti jėgeris arba medžioklės ūkio specialistas. Tačiau nepageidautinas net dviejų medžiotojų buvimas tuoktavietėje vienu metu. Netgi tuo atveju, kai tuo pačiu metu medžioja bičiuliai, vis tiek nesąmoningai kyla noras pirmam prieiti prie giedančio kurtinio, aplenkti medžioklės draugą… Tada pradedama skubėti, nekantrauti, o tai trukdo mėgautis medžioklės procesu. Žinoma, šiandien kurtinių medžioklė nėra pigus malonumas, bet, mano galva, kone kiekvienas medžiotojas, jei tik nori, nors kartą gyvenime gali sau leisti sumedžioti šį puikų, ypatingą laimikį.

Sėkmingos medžioklės !
[divide style=”2″]

Tekstas: Vladimiro Šarepo
Šaltinis: Žurnalas “Medžioklė ir Žvejyba Baltijoje

Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateikta turinį be mūsų sutikimo draudžiama!

Įvertinkite straipsnį

Įvertinimas: 5 / 5. Balsavo: 1

Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!

Komentuoti

Merger Duo NXP50
Pirmieji „Pulsar“ multispektriniai žiūronai!

Žiūrėti apžvalgą