GRYNAS.lt jau yra rašęs, kad šernakiaules auginti ir veisti Lietuvoje draudžia įstatymas, tačiau Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme nagrinėta šernakiaules auginančio Pakruojo gyventojo byla baigta jo naudai.

Gyvūnų kryžinimas – mūsų gėda

Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas Selemonas Paltanavičius, kalbėdamas apie šernakiaules, pasisakė esantis griežtai prieš jų auginimą ir kryžminimą. Jo teigimu, ūkinininkai šernakiaules veisia patys susigalvoję, kryžmina laukinius gyvūnus, pavyzdžiui, šerną su kiaule, nors laukinės gyvūnijos įstatymas ir visi kiti teisės aktai tai daryti draudžia.

„Iš etinės pusės tai taip pat yra ne visai padorus dalykas. Neturime teisės kištis į laukinių gyvūnų biologiją. Manau, kad kryžminimas yra mūsų gėda, apsileidimas, kad žmogus apskritai imasi tokio reikalo yra nepadoru ir negražu“, – sakė S. Paltanavičius. Tiesa, kaip patikslina AM specialistas, jeigu iki 2009 m. žmogus turėjo nusipirkęs šernakiaulių, jis gali jas laikyti, nes atgaline data įstatymas negalioja.

Šių gyvūnų pareiškėjas nekryžmina, nes įsigijo jau sukryžmintus. Kadangi pareiškėjo laikomi gyvūnai jau yra sukryžminti (ir tai patvirtina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto mokslininkai) jų dauginimasis tarpusavyje negali ir neturi būti vertinamas kaip kryžminimas.

„Jeigu žmogus turi patvirtintą teisėto įsigyjimo dokumentą, sakysime 2008 m. pirkto šernakiaulę, jis gali ją laikyti, kol ji pasens, bet be teisės ją veisti ir naudoti kryžminime“, – aiškino S. Paltanavičius. Jeigu šie gyvūnai vis dėlto yra slapta veisiami, pažeidėjas už jų laikymą baudžiamas ir turi prievolę pats likviduoti draudžiamus gyvūnus.

Savo ruožtu Pakruojyje susiklotė kiek kitokia situacija. Ten užfiksuotas galimai neteisėtai šernakiaules laikęs ir jas veisęs žmogus buvo aplinkosaugininkų nubaustas, tačiau sprendimą apskundė teismui ir galutiniu teismo verdiktu bauda buvo panaikinta.

S. Paltanavičius nenorėjo leistis į diskusijas apie tokį teismo sprendimą, tačiau patvirtino, kad teismo sprendimas buvo panaikinti anksčiau skirtą baudą, nes „teismas neįžvelgė nusikaltimo“.

Šernakiaulės ne išveistos, o tokios jau įsigytos

Šiaulių regionio aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Gyvosios gamtos inspekcijos vyr. specialistas Rimantas Kraujutis pasakojo, kad bylinėjamasi buvo gerus porą metų ir tik šiemet priimtas sprendimas vis dėlto pakruojiečiui leisti auginti jo turimas šernakiaules.

„Mes atlikome patikrinimą, surašėme protokolus ir privalomus nurodymus. Jis (pažeidėjas – aut. past.) visus teisinius aktus apskundė teismui. Teismai buvo ir Šiauliuose, paskui padavė į Lietuvos vyriausiąjį administacinį teismą. Čia ilga istorija“, – prisiminė aplinkosaugininkas.

Jis mena, kad teisme pažeidėjui palankus sprendimas buvo aiškinamas jo įsigytų šernakiaulių kilme. Pagal laukinių gyvūnų naudojimo taisykles, laikyti gyvūnus ir jų palikuonis, juos kryžminti negalima, tačiau teismas išaiškino, kad Pakruojo gyventojas ne pats išveisė, o jau nusipirko šernakiaules, todėl jos nebelaikomos laukiniu gyvuliu. Tokiu atveju tiek jų laikymas, tiek veisimas yra leistinas.

„Jei jis būtų turėjęs naminę kiaulę ir šerną, tada viskas būtų kitaip“, – sakė R. Kraujutis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinime rašoma, kad 27 kiaulių ir šernų hibridus laikęs Pakruojo gyventojas šiuos gyvūnus įsigijo iki 2009 m. rugsėjo 1 dienos.

“Šių gyvūnų pareiškėjas nekryžmina, nes įsigijo jau sukryžmintus. Lietuvių kalbos žodynas nurodo, kad sąvoka „sukryžminti“ reiškia „vienos veislės gyvulius ar augalus sujungti (vaisinant) su kitos veislės gyvuliais ar augalais“. Kadangi pareiškėjo laikomi gyvūnai jau yra sukryžminti (ir tai patvirtina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto dr. V. R. 2011 m. gruodžio 22 d. raštas), jų dauginimasis tarpusavyje negali ir neturi būti vertinamas kaip kryžminimas”, – rašoma teismo sprendimo išaiškinime.

Oficialiame rašte taip pat teigiama, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto mokslininkams atlikus šernakiaulių patikrinimą, išaiškinta, kad ūkininko ūkyje įrengtuose aptvaruose ir ūkiniuose pastatuose laikomi gyvūnai yra šernų (Sus scrofa) ir kiaulių (Sus scrofa domestica) hibridai.

„Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatyme paaiškinta, kad visi istoriškai prijaukinti (domestikuoti) gyvūnai yra naminiai gyvūnai. Remdamasi šiomis aplinkybėmis bei Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo nuostatomis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas laiko ne laukinių gyvūnų, kaip tvirtina atsakovas, o laukinio – šerno, ir naminio/ūkinio – kiaulės, gyvūno hibridus. Tai reiškia, jog šių gyvūnų veisimo tikslu jam nėra privaloma gauti Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 12.3.2 punkte nurodytą leidimą (šiuos gyvulius auginti ir leisti veisti moksliniais tikslais – red. past.), todėl Privalomasis nurodymas pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu“, – aiškinama teismo sprendime.

Mokslininkai pasisako už šernakiaulių veisimą

Lietuvos mokslininkai nėra tyrę genetinių šernakiaulių savybių, tačiau yra atlikę jų mėsos kokybės tyrimą. Šis parodė, kad šernakiaulių mėsa žymiai skanesnė nei kiauliena. Kitokia riebalų rūgščių sudėtis lemia, kad šernakiaulių mėsa išsiskiria geresnėmis skoninėmis savybėmis.

Nors aplinkosaugininkai baiminasi neigiamų šernų ir naminių kiaulių kryžminimo padarinių, mokslininkai sako, kad šernakiaules auginti ir veisti galėtų būti leista, tik reikėtų užtikrinti, kad jos nebūtų atgal paleidžiamos į laukinę gamtą.

Savo ruožtu kitose pasaulio šalyse šernakiaulių auginimas ir veisimas yra nedraudžiamas. Tokią patirtį turi Ispanija, Italija bei Šveicarija. Šernakiaulės yra paplitusios ir Amerikoje.

Baudos siekia nuo kelių šimtų iki tūkstančio litų

Pagal Administracinį teisės pažeidimų kodeksą, neteisėtas laukinių gyvūnų paėmimas iš natūralios aplinkos, perkėlimas, žalojimas, gaudymas arba kitoks neteisėtas naudojimas ar naikinimas užtraukia baudą nuo 200 iki 400 litų su šių gyvūnų konfiskavimu.

Nusikalstama veika, padaryta valstybiniame rezervate, valstybiniame draustinyje, valstybiniame parke ar biosferos rezervate užtraukia baudą nuo 300 iki 500 litų. Jei šia veika buvo padaryta žala gyvūnijai, bauda siektų nuo 500 iki 1000 litų.

Autorė: Rūta Levickaitė