Skip to content Skip to sidebar Skip to footer

Kauno medžiotojų sąjunga gaivina tradicijas

Turinys:

Praėjusio šeštadienio gražus kelių laipsnių šaltukas svetingai pasitiko Kauno ir aplinkinių regionų medžiotojų būrelių vadovus Kauno medžiotojų klubo (KMK) „Lėdas“ sodyboje Kėdainių rajone. Juos po 15 metų pertraukos į bendrą medžioklę sukvietė Kauno medžiotojų sąjunga (KMS). Renginio idėja – medžioklės kultūros sklaida, dalijimasis gerąja patirtimi, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) stiprinimas, KMS autoriteto tvirtinimas.

KMK „Lėdas“ pirmininkas Mindaugas Prakopimas užregistravo medžioklei 40 klubų ir būrelių vadovų bei svečių. Suvažiavo klubų pirmininkai ir valdybų nariai iš „Antaginės“, „Balčios“, „Karklės“, „Mėklos“, „Sakalo“, „Sausinės“, „Višakio“, „Ringovės“, „Šušvės“, „Vėjuonos“, „Jūrės šaulių“, „Volungės“, „Gynios“, Urkos“. Atvyko ir svečių: LMŽD Prienų skyriaus pirmininkas Edgaras Veingertneris, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos medžioklėtyros laboratorijos vedėjas dr. Artūras Kibiša, „Ūkininko patarėjo“ vyriausiasis redaktorius Vytenis Neverdauskas, Kėdainių MŽD medžioklės žinovė Jovita Bielskienė su vyru. Svečiai stebėjosi tvarkinga klubo sodyba, pavyzdingai įrengta žvėrių lupykla, bendravo prie arbatos puodelio.

Į medžioklės atidarymą rago šaukiniu pakvietė profesionalus muzikantas Stasys Andriuškevičius. Su renginio tvarka supažindino „Lėdo“ ir šios medžioklės vadovas M. Prakopimas. Karmėlavos šv. Onos parapijos klebonas Virginijus Veprauskas, kuris, beje, yra ir KMK „Ringovė“ narys, pašventino renginį ir jo dalyvius.

Medžioklei skambesio ir gražesnio turinio žadėjo net trys kinologai su savo augintiniais: Žilvinas Giedraitis su trimis ir Gintaras Vaičiulis su dviem heideterjerais bei Egidijus Dagilis su tarptautinių apdovanojimų pelniusia laika. Be jų būta ir daugiau varovų be šunų.

Varymai tebuvo du, tačiau labai ilgi ir nelengvi. Vis tik popietėje ginklai buvo sudėti – daugiau laiko palikta tarpusavio bendravimui. Medžioklės laimikis tvarkingai suguldytas sodybos aikštėje, padabintoje lauželiais ir eglišakėm.

Medžioklės organizatoriai KMS parodė, kad moka puikiai organizuoti tokius renginius. KMS administratorė Paulina Andriuškevičiūtė sukosi kaip vijurkas, rūpinosi visais ir kiekvienu atskirai, tačiau šypsenos nuo savo lūpų nepametė iki pat renginio pabaigos. KMS buvo parengusi įvairiausių nominacijų, apdovanojimų, tad be dėmesio neliko nė vienas medžioklės dalyvis. Visi medžiokliai pasipuošė atminimo medaliais su KMK ,,Lėdas“ klubo inicialais, buvo palepinti UAB „Virginijos prieskoniai“ žvėrienos pagardais.

Išrinkti Linksmiausi medžiotojai – KMS valdybos narys Artūras Malijonis ir MK „Višakis“ atstovas Algimantas Daugėla; Gamtos mylėtojai – KMK „Vėjuona“ vadovas Rimantas Naruševičius ir MK „Jūrės šauliai“ pirmininkas Žilvinas Bliujus; Taikliausias medžiotojas – KMK „Lėdas“ narys Egidijus Stulginskas; Ranką nugulėjęs – KMK vadovas M. Prakopimas.

Medžioklės karaliumi išrinktas V. Neverdauskas. Jam įteiktos regalijos – medalis, meniškai pagaminta atminimo lentelė, papuošta inkrustacijomis ir danieliaus ragais bei „Didžioji medžioklės knyga“.

KMS administratorė P. Andriuškevičiūtė ir visi renginio dalyviai dėkojo medžioklės pagalbininkui Lietuvos heideterjerų augintojų klubui ir medžioklinės šunininkystės autoritetui E. Dagiliui. Speciali padėka pareikšta medžioklės šeimininkams KMK „Lėdas“ už medžioklės tradicijų puoselėjimą ir nuoširdžią bendrystę.

1920 m. prof. Tado Ivanausko ir keleto kitų medžiotojų iniciatyva Kaune buvo kuriama Lietuvos taisyklingosios medžioklės ir žūklės draugija. Šios draugijos Kauno skyrius buvo įteisintas 1920 m. balandžio 1 d. Kiti draugijos skyriai kūrėsi 1921 metais. 1937 m. birželio 18 d. draugija buvo reorganizuota į Lietuvos medžiotojų draugijų sąjungą. Į jokius smulkesnius organizacinius vienetus skyrius nebuvo skirstomas. Jis pats nuomodavo arčiau Kauno esančius medžioklės plotus ir juose organizavo medžiokles. 1934–1937 m. skyrius valdė ir tvarkė iš respublikinės draugijos perimtą stendinio šaudymo šaudyklą dabartinėje KTU miestelio teritorijoje. 1940 m. liepos 31 d. okupacinė valdžia draugiją uždarė. Dar nepasibaigus Antrajam pasauliniam karui, 1944 m. pabaigoje Kaune vėl buvo atkurta pirmoji sovietinėje Lietuvoje medžiotojų organizacija. Tik 1947 m. lapkričio mėnesį, įsteigus Respublikinę medžiotojų ir žvejų draugiją, jos sudėtine dalimi tapo Kauno skyriaus medžiotojai. 1960 m. įsteigti medžiotojų būreliai. Nors tada jiems ir nebuvo suteiktas juridinio asmens statusas, būreliai greitai tapo jiems priskirtų medžioklės plotų šeimininkais. Atkūrus nepriklausomybę, dauguma buvusių būrelių įsiteisino kaip savarankiški juridiniai asmenys – medžiotojų klubai. 2007 m. Kauno medžiotojai nusprendė atsiskirti nuo žvejų ir reorganizavosi į savarankišką visuomeninę organizaciją – Kauno medžiotojų sąjungą (KMS). Jos nariais tapo 45 medžiotojų klubai, jungiantys 1 286 medžiotojus. Dar 1 068 medžiotojai nepriklauso klubams, bet yra sąjungos nariai. KMS prezidentas – Kęstutis Markevičius, viceprezidentas – Mantas Sajonas, administratorė – Paulina Andriuškevičiūtė.

Kauno medžiotojų sąjungos ir ŪP informacija
Žilvino GIEDRAIČIO, Egidijaus DAGILIO ir Vytenio NEVERDAUSKO nuotraukos

Įvertinkite straipsnį

Įvertinimas: 4.7 / 5. Balsavo: 19

Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!

Komentuoti

This Pop-up Is Included in the Theme
Best Choice for Creatives
Purchase Now