Skip to content Skip to sidebar Skip to footer

Kas mokės už žąsų nulestus pasėlius ūkininkams?

Turinys:

Nemuno deltos ūkininkai kreipiasi į valdžią prašydami kompensuoti nuostolius, kuriuos patiria dėl paukščių daromos žalos. Per paukščių migraciją pasėlius nulesa net milijonas žąsų, o tai sumažina derlių apie dešimtadaliu, kai kuriais atvejais, ūkininkai net priversti atsėti ištisus laukus. Kol kas nebuvo rastas tinkamas būdas apskaičiuoti paukščių daromą žalą, tačiau mokslininkai teigia, kad ten kur žąsys maitinasi intensyviai kviečių derlius gali sumažėti net iki 10%.

Nors šiuo metu nėra kompensavimo metodikos, vyksta diskusijos dėl žąsų padarytos žalos kompensavimo, o kad žąsų daugėja, pasak ornitologų, lemia griežtesnė paukščių apsauga ir geresnė mityba.

Per rudeninę migraciją žąsis galima medžioti, bet anot ornitologų medžiotojai atsargiai žiūri į žąsų medžioklę, nes sumedžiojus ne tos rūšies žąsį klaidos kaina yra didelė.

Medžiotojų pozicija yra aiški – žąsis yra protingas paukštis, jį sumedžioti sunku, tam reikia skirti daug laiko ir specialių priemonių. Medžioklės taisyklės itin griežtos, sumedžiojus ne tos rūšies žąsį skiriama nuo 800 iki 1800 € bauda, konfiskuojamas ginklas, medžioklės priemonės ir net automobilis jei juo buvo gabenama žąsis.

Esant tokiai situacijai tik ekstremalių pojūčių mėgėjas gali imtis šių paukščių medžioklės. Žinant dabartinę Aplinkos ministerijos vadovybės poziciją tikėtina bus einama pramintais keliais – pažadamos biurokratiniais reikalavimais ir sunkiai įrodomais pagrindžiamų padarytų nuostolių kompensavimas ūkininkams, vietoje to, kad spręsti problemą iš esmės.

Švedijoje žąsys medžiojamos jau nuo rugpjūčio mėnesio pradžios, ten vietos ūkininkai yra sudarę sutartis su paukščių medžioklę organizuojančiomis kompanijomis arba patys jas aktyviai medžioja. Žąsys Švedijoje vadinamos „padangių žiurkėmis“ dėl savo daromos  didelės žalos žemės ūkiui, milijonai šių paukščių gali visiškai nulesti pasėtus želmenis, jei nebus baidomi arba medžiojami. Ūkininkų statomas baidykles nuo tikrų medžiotojų šie paukščiai puikiai atskiria, baidyklė gali veikti apie savaitę, o vėliau ji tampa „nebebaisi“ ir paukščiai leidžiasi šalia jos.

Atkreiptinas dėmesys, kad anksčiau, o ir dabar ne EU šalyse šie paukščiai būdavo medžiojami ir pavasarį, tokiu būdu jų populiacija nebūdavo tokia didelė, kokia yra dabar.

Ėmus saugoti ir įvairiais būdais varžyti žąsų medžiokles, panašu, kad „žaliojo kurso“ iniciatoriai eilinį kartą bus išbalansavę gamtos procesus ir šioje srityje.

Beje, Lietuvoje žąsys peri itin retai, jų perimvietės yra Rusijoje, taigi ribodami medžioklę ir už padarytą žalą mokėdami mūsų valdininkai šeria rusų žąsis, kurie jas medžioja be apribojimų pavasarį ir rudenį.

Visose didžiausiose žąsų susitelkimo vietose migracijos metu Šilutės ir Marijampolės rajonuose žąsų medžioklės yra  uždraustos. Kintų komerciniai medžioklės plotai, vieninteliai darydavo  komercinę šių paukščių medžioklę ir iš to valstybė gaudavo pajamas, dabar panašu pajamos bus keičiamos kompensacijomis ūkininkams. Tai štai tokios yra „žaliųjų gamtos balansuotųjų be medžioklės“ veiksmų pasekmės.

Įvertinkite straipsnį

Įvertinimas: 4.8 / 5. Balsavo: 49

Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!

4 Komentarai

  • Sawas
    Posted 2023.11.04 at 13:36

    Čia ta pati problema su visais laukiniais žvėrimis, kol žemės ar miško savininkai medžiotojai neturi teisių medžioti savo nuosavybėje kol nesumokėjo medżioklės būreliui duoklės, tol nebus taip kaip Švedijoje ar kitoje demokratinėje valstybėje.

    1
    5
  • Medziotojas
    Posted 2023.11.03 at 18:15

    Žąsinas gaili žąsies lietuviui.

    6
    1
    • Jons
      Posted 2023.11.13 at 19:23

      Čia apie tą žąsį kur daro kakarieku

  • Vaidotas
    Posted 2023.11.03 at 12:59

    Ir ko mes norim,kai toks viską išmanantis ministras kuruoja medžioklės klausimus.Jam labai rūpi rusų medžiotojų interesai.Taip kad ir toliau penėsim žąsis kitiems.

    21
    3

Komentuoti

Kaip prišaudyti priedėlį?

Žiūrėti apžvalgą