Skip to content Skip to sidebar Skip to footer

Geriau rasti ir utilizuoti negu visiškai iššaudyti

Turinys:

Šiuo metu svarbiausia kontroliuoti ir reguliuoti šernų populiaciją, bet jokiu būdu ne naikinti. Pasak Europos Sąjungos komisaro, atsakingo už sveikatą ir maisto saugą, Vytenio Andriukaičio, faktiškai tai neįmanoma. „Neįrodyta, kad sumažinus šernų populiaciją beveik iki nulio bus pašalintas kiaulių maras“, – po Aplinkos ministerijos atstovų susitikimo su V. Andriukaičiu sakė Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškininkystės skyriaus vyresnioji specialistė Jolanta Urbelionytė. Būtent todėl svarbiausia toliau intensyviai ieškoti nugaišusių šernų, surinkti juos ir utilizuoti, o ne iššaudyti gyvus.

Ekstremali kiaulių maro situacija Lietuvoje atšaukta dar pernai, bet tai nereiškia, kad Lietuvos medžioklės ūkis normalizavosi. Vis dėlto, pasak J. Urbelionytės, dabar žinoma, kaip su epidemija kovoti, ką daryti, kad infekcija neplistų. Pareigūnė pabrėžė, kad draudimai rengti medžiokles ir medžioti su šunimis taip pat buvo atšaukti, o plotuose, kur bus nustatyta naujų infekcijos atvejų, jokių apribojimų taikoma nebus. Taip pat nerekomenduojama intensyvi medžioklė, kurią skatina mokamos išmokos už pateles (daugiausia galima gauti už vyresnę nei dvejų metų šernę). Aktyvi žmonių veikla miške ir intensyvi medžioklė verčia gyvūnus labiau judėti ir migruoti į kitus plotus. Jeigu kokioje vietoje infekcija iš tiesų yra, tai šitaip ji tik greičiau paplis. Masinės šernų medžioklės nuspręsta atsisakyti.

Dabar medžiotojai kviečiami dažniau (ir darbo dienomis) medžioti individualiai, be varovų, tyliai apvaikščioti miškus ir laukus, kad kuo greičiau rastų nuo ligos nugaišusius gyvūnus ir utilizuotų juos, pranešdami apie kiekvieną atvejį. Utilizuojama prižiūrint Maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vietos atstovams, nes utilizacijos duobė turi būti pakankamai gili, reikia naudoti tinkamas dezinfekcijos priemones ir vietą sutvarkyti pagal biologinės saugos reikalavimus. Jeigu šernai randami tokioje vietoje, kur juos patogu išvežti, VMVT apsiima gyvūnų liekanas utilizuoti pati. J. Urbelionytė pabrėžė, kad tokia plotų stebėsena šiuo metu laikoma efektyviausia afrikinio kiaulių maro epidemijos kontrolės priemone.

Reklama

Visuomenėje ir mokslo pasaulyje žinomas biologas, biomedicinos mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Biologijos katedros profesorius Algimantas Paulauskas pabrėžė, kad populiacijos naikinimas nieko gero neduos. Toks požiūris anksčiau buvo ir Rusijoje, bet dabar jie labiau koncentruojasi ties teritorijų valymu. Maras pats nedings, vis tiek liks kad ir nedidelių infekcijos židinių. Vis dėlto populiacija ilgainiui susireguliuos. Panašiai yra Ispanijoje, kur šernų skaičius buvo sumažintas, o dabar tik reguliuojamas. Lietuvoje, vietose, kur kiaulių maras paplito, šernų vis tiek yra. Pagal imunologijos duomenis, jie yra viruso nešiotojai.

A. Paulauskas teigė, kad epidemijos tankiose populiacijose yra natūralus reiškinys. Tas pats vyko, kai Lietuvoje siautė paprastasis kiaulių maras. Siekiant apriboti infekcijos plitimą, šernų populiaciją reikia vėl sumažinti, bet tai darytina protingai. Medžiotojai supranta situaciją ir jau seniai patys reguliuoja šernų skaičių. Tačiau dabar, kai šių kanopinių mažėja, daugelis kolektyvų jau tausoja šernes. Kai kuriose vietose, kur buvo maras, šernai apskritai nemedžiojami. Pabaigoje A. Paulauskas sakė, kad ekologinė situacija pasaulyje kinta. Keičiantis klimatui iš pietinės žemyno dalies į šiaurinę atklysta mūsų platumose iki šiol nebūtų infekcijų. Tai irgi natūralus procesas. Afrikinis kiaulių maras tikrai nėra paskutinė egzotiška liga, su kuria mūsų kraštuose teks susidurti ir kovoti.

Tekstas: KATARYNA ŠTERNA
Šaltinis: Žurnalas “Medžioklė”
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!

Įvertinkite straipsnį

Įvertinimas: 0 / 5. Balsavo: 0

Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!

Komentuoti

Kaip prišaudyti priedėlį?

Žiūrėti apžvalgą