Smiltynės paplūdimyje surastos gaišenos – gelbėtojų galvos skausmas.
Eimanto CHACHLOVO nuotr.
Klaipėdos miesto skęstančiųjų gelbėjimo tarnyba, vasarą gelbėjusi žmones, pasibaigus sezonui turės šalinti į krantą išmestų skenduolių kūnus. Taip pat ir laukinių gyvūnų. Taip pasitarę nusprendė atsakingų tarnybų atstovai.
Apie mėnesį Smiltynės paplūdimyje trūnijusią šerno gaišeną redakcijai pranešė ten sportavęs klaipėdietis Marius.
„Aš ten dažnai bėgioju, o apiręs ir paukščių apkapotas šernas ten guli jau labai seniai. Užsieniečiai fotografuoja ir stebisi. Kreipiausi į įvairias institucijas, tačiau iš manęs tik pasijuokė. Atseit, ir paukščiams reikia kažką lesti”, – piktinosi klaipėdietis.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser paaiškino, kad laukinių žvėrių gaišenos – ne jų rūpestis.
„Direkcijoje įvyko pasitarimas, ir Klaipėdos aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys mus informavo, kad gyvūnų likučių tvarkymas yra savivaldybių, kurių teritorijoje jie rasti, rūpestis. Mes tam neprieštaraujame”, – rankas nusiplovė A. Feser.
Jos žodžius patvirtino minėto departamento Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas. Esą jei gaišena būtų surasta miške, ja turėtų pasirūpinti tų medžioklės plotų valdytojai.
„Kadangi ji guli paplūdimyje, kuris priklauso savivaldybei, tai pašalinti turės miesto tvarkytojai”, – aiškino V. Marozas.
Suiręs laukinio gyvūno kūnas tik vakar sulaukė atsakingų tarnybų dėmesio. Ją iš pliažo pašalinti ir į Rietave įsikūrusią utilizavimo įmonę privalės išgabenti skęstančiųjų gelbėtojai. Mat šiai tarnybai Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pavedė rūpintis švara Smiltynės paplūdimiuose.
Tiesa, apie pliaže trūnijančią gaišeną gelbėtojai sužinojo tik iš „Vakarų ekspreso”.
„Sakote, guli šerno gaišena? Nežinojome. Reikės nuvažiuoti pažiūrėti. Smiltynėje, be gelbėjimo stoties sargų, šiuo metu budi ir brigada, kuri ten valo ir tvarko”, – sakė Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Aleksandras Siakki.
Kaip šernas atsirado paplūdimyje, lieka mįslė.
„Gal jis buvo sužeistas, gal sirgo kokia nors neužkrečiama liga? Nežinome, nes kūnas labai suiręs. O gal jį į krantą išmetė bangos. Galiu tik visus nuraminti, kad jis nėra afrikinio kiaulių maro auka”, – ramino Klaipėdos valstybinės veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Virgilijus Valantinas.
Anot jo, šernai yra nuolat sekami ir masinio jų kritimo fakto nepastebėta.
„Jei šis būtų nugaišęs nuo maro, rastume ir daugiau jų kūnų. Tačiau taip nėra”, – kalbėjo veterinarijos specialistas.