Estijos Vyriausybė regionų ir žemės ūkio ministro Hendriko Johanneso Terraso siūlymu nusprendė nukreipti rezervo lėšas afrikinio kiaulių maro prevencijos veiksmams. Šiemet pinigai bus panaudoti šernų medžioklės skatinimui, šernų tyrimams, medžiotojams mokamų kompensacijų didinimui, laboratorijų pajėgumų stiprinimui bei Žemės ūkio ir maisto departamento pasirengimo kovai su ligomis gerinimui.
Regionų ir žemės ūkio ministerijos Maisto saugos skyriaus vadovės Kadri Kaugerand teigimu, afrikinio kiaulių maro rizika Estijoje išlieka aukšta, nes virusas toliau plinta tarp šernų. „Mūsų tikslas – sumažinti viruso plitimą miškuose ir neleisti infekcijai pasiekti kiaulių ūkių. Tam ir toliau remsime medžioklę, mėginių ėmimą, nugaišusių šernų šalinimą bei biosaugos stiprinimą“, – sakė K. Kaugerand.
Pasak jos, 1 084 788 eurų bus skirta šernų mėsos konservų supirkimui ir medžiotojams mokamų kompensacijų didinimui. Iš šios sumos 959 788 eurai bus panaudoti papildomiems 356 000 konservų užsakymui. Medžiotojams mokamos kompensacijos didinamos 25 procentais už patelių šalinimą, negyvai rastų ir AKM-teigiamų šernų utilizavimą bei mėginių ėmimą iš šernų.
Klimato ministerijos valdymo sričiai skiriama 350 000 eurų medžioklės rėmimui, dronų komandų mokymams ir jų veiklos rėmimui bei Medžioklės informacinės sistemos plėtrai. Tai padės pagerinti šernų stebėseną ir greičiau perduoti medžioklės bei ligų duomenis institucijoms. Trichinelių, arba trichinelezės, tyrimų kompensavimui skiriama 250 000 eurų.
Klimato ministerijos Biologinės įvairovės ir aplinkos apsaugos viceministras Antti Toomingas teigė, kad Estijos medžiotojai valstybei yra itin svarbūs partneriai stabdant afrikinio kiaulių maro plitimą. „Vertinu Estijos medžiotojus, kurie stabdant afrikinio kiaulių maro plitimą buvo labai svarbūs valstybės partneriai. Būtent dėl medžiotojų didelio indėlio medžiojant šernus, renkant mėginius ir šalinant nugaišusius gyvūnus galime geriau apsaugoti tiek Estijos gamtą, tiek kiaulininkystę. Papildomas finansavimas padės šį bendradarbiavimą tęsti ir stiprinti“, – aiškino A. Toomingas.
LABRIS laboratorijos pajėgumams stiprinti skiriama 300 000 eurų. Šios lėšos bus panaudotos naujų ypač pavojingų gyvūnų ligų analizės metodų diegimui ir laboratorijos pajėgumų stiprinimui. Žemės ūkio ir maisto departamento pasirengimui kovoti su ligomis gerinti skiriama 150 000 eurų – pinigai skirti kovos su ligomis įrangai, plovimo ir dezinfekcijos pajėgumams, apsaugos bei dezinfekcijos priemonėms ir pratyboms.
Praėjusiais metais Estijoje nustatyti 11 afrikinio kiaulių maro protrūkių naminių kiaulių ūkiuose, dėl kurių žuvo arba buvo paskersta daugiau nei 62 000 naminių kiaulių. Šiemet virusas šernų populiacijoje aptiktas visų pirma Saremos saloje, Jervamos, Harju bei Vakarų ir Rytų Virumos apskrityse. „Praėjusiais metais bendros afrikinio kiaulių maro kontrolės išlaidos siekė daugiau nei 18 milijonų eurų. Prevencinės priemonės yra pigesnės nei naujų protrūkių likvidavimas ir nuostoliai, patiriami skerdžiant naminius kiaulius“, – sakė K. Kaugerand.