Paplitimas. Tai šiauresnių kraštų paukščiai. Lietuvoje sutinkamos tik migracijos metu. Migruoja labai plačiu frontu tad tuo metu jas galima sutikti visoje Lietuvos teritorijoje. Rudenį Lietuvoje daugiausiai jų būna nuo rugsėjo vidurio iki spalio pabaigos, nors nedidelius būrelius galima matyti ir gruodžio mėn. Pavasarinės migracijos metu gausūs būriai sutinkami Nemuno Deltos apsemtuose plotuose ir Žuvinto rezervato apylinkėse.
Išvaizda, matmenys. Gana stambūs (kūno masė 1,5-4 kg) paukščiai. Naminių žąsų dydžio. Iš toliau apžiūrint pirmas įspūdis, kad paukštis tamsus. rudai pilka spalva. Galva ir kaklas tamsesni, rudo atspalvio. Tamsūs ir sparnai (gerai matosi paukščiui skrendant). Pauodegys baltas. Snapas juodas su geltona ar oranžine plačia skersine juostele. Kojos dažniausiai oranžiškai geltonos (skiriasi nuo panašių pilkosios ir trumpasnapės žąsies). Ilgas kaklas, tvirtas, kiek plokščias snapas. Visi trys į priekį nukreipti kojų pirštai sujungti plaukiojamąja plėve. Plunksnos labai tankios, po jomis daug pūkų. Labai gerai išsivysčiusi riebalinė (pasturgalio) liauka, kurios sekretu dažnai tepamos plunksnos nešlampa. Patinai ir patelės išvaizda nesiskiria.
Buveinė. Gyvena prie vandens: ežerų, upių pakraščiuose, užpelkėjusiose pievose, pelkėse -kur dideli vandens augalų sąžalynai.
Maistas. Minta beveik vien augaliniu maistu. Tai įvairios žolės ir jų sėklos. Labai mėgsta javų želmenis, tuo padarydamos nemažai žalos žemės ūkiui. Rudenį ražienose renka grūdus
Veisimasis. Lizdus krauna ant žemės iš pernykščių sudžiūvusių augalų dalių. Juose visada daug pūkų, kuriuos patelė išpeša sau iš krūtinės ir papilvės. Deda dažniausiai 4-6 (iki 8 ) vienspalvius šviesius kiaušinius. Jaunikliai viščiukiniai (vedžiojamieji). Lietuvoje neperi.
Priešai. Audinės, lapės, mangutai ir kiti iki lizdo sugebantys prieiti plėšrūnai.
