Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pranešė, kad 2026 metais Vilniaus rajono savivaldybėje sumedžiotame bebre aptiktos trichinelių lervos. Tai – svarbus signalas visiems medžiotojams: trichineliozė yra ne vien šernų liga.
Šiemet jau trys atvejai
2026 metais Lietuvoje trichineliozė nustatyta trijuose gyvūnuose: dviejuose šernuose – Kretingos ir Anykščių rajonuose – ir viename bebre Vilniaus rajone. Istoriniu kontekstu tai kol kas nedidelis skaičius – 2019 metais užfiksuoti net 42 atvejai, o 2024-aisiais – 31. Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad realus paplitimas gali būti gerokai didesnis nei oficialiai fiksuojama.
Kodėl bebrai – pavojinga spraga?
Lietuvoje kasmet sumedžiojama apie 17 000 bebrų, tačiau didžioji dauguma jų į laboratoriją niekada nepatenka. Medžiotojai įpratę tikrinti šernieną, tačiau bebrieną – itin retai. Būtent tai ir kelia rimtą susirūpinimą: neištirtų gyvūnų mėsa gali patekti ant stalo visiškai nežinant apie pavojų.
Ką būtina žinoti apie trichineliozę
Trichinelių lervos yra mikroskopinės – plika akimi jų pamatyti neįmanoma. Mėsa gali atrodyti visiškai sveika ir šviežia, tačiau vis tiek būti užkrėsta. Ypač svarbu žinoti, kad įprasti namų ruošos būdai parazitų nesunaikina: nei rūkymas, nei sūdymas, nei džiovinimas nepadeda. Vienintelis patikimas apsaugos būdas – laboratorinis tyrimas.
Užkrėsta mėsa, skerdena ir atliekos privalo būti sunaikintos. Griežtai draudžiama jas išmesti gamtoje ar naudoti augintinių šėrimui – tai vienas pagrindinių ligos plitimo kelių.
Medžiotojų atsakomybė
VMVT ir medžiotojų organizacijos kviečia keisti įpročius: bebriena turi būti tikrinama lygiai taip pat kaip šerniena – be išimčių, prieš vartojimą. Vienas neištirtas laimikis gali tapti rimta grėsme ne tik medžiotojui, bet ir visai jo šeimai.
Atsakingas elgesys su laimikiu – tai ne biurokratinė prievolė, o elementari pagarba sau ir aplinkiniams.