Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT)užsimojo šernus naikinti ne tik miškuose, bet ir privačiuose aptvaruose. Tačiau su tuo Aplinkos ministerija nenori sutikti ir VMVT prašo, kad su žmonėmis susidraugavusių aptvaruose gyvenančių šernų nereikėtų skersti.
Aplinkos ministerija kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT), prašydama papildomai įvertinti aplinkybes ir galimas grėsmes dėl afrikinio kiaulių maro (AKM). Ministerija prašo numatyti priemones dėl visuomenės lankomose teritorijose aptvaruose gyvenančių šernų.
Vasario 6 d. dėl AKM plitimo pavojaus VMVT uždraudė laikyti šernus ir šernakiaules. Dėl to grėsmė iškilo visiems šernams, laikomiems aptvaruose.
Tokius aptvarus Lietuvoje turi 117 žmonių. Jie su savo augintiniais šernais per daug metų susidraugavo ir netgi jiems suteikė vardus. Lietuvoje žinomiausi šernai – Henrikas, Jadzė, Čiukčiukas, Pilypas.
Ministerija prašo dar kartą įvertinti situaciją ir, esant galimybei, numatyti papildomas priemones, kurios užtikrintų, kad visuomenės lankomose teritorijose gyvenantys, AKM neužsikrėtę ir kontakto su išore neturintys gyvūnai, nenukentėtų. Tai galėtų būti draudimas lankyti gyvūnus, jų izoliavimas, laikinas perkėlimas, kitos labai griežtos papildomos gyvūnų laikymo sąlygos.
„Šernų populiacijos mažinimo tikslas ne sunaikinti šernus, o sustabdyti ligos plitimą. Laukinių šernų, gyvenančių miškuose, skaičiaus mažinimas yra mokslininkų numatytas vienintelis būdas mažinti galimą AKM grėsmę. Šernai, gyvenantys aptvaruose, galėtų būti apsaugomi nuo kontakto su aplinka, kad jų nereiktų žudyti“, – sakė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Visuomenė jau susirūpino lankomais ir mylimais gyvūnais. Vienas iš jų – Anykščių rajono Mikierių girininkijoje auginamas šernas Henrikas. Po VMVT draudimo laikyti šernus ir šernakiaules, Anykščių miškų urėdijos miškininkai kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydami padėti išsaugoti prijaukintą ir žmonių mylimą šerną.
Į VMVT besikreipęs Aplinkos ministerijos viceministras Linas Jonauskas GRYNAS.lt teigė, abejojantis, ar privertus aptvarų savininkus sunaikinti savo augintinius, bus žymiai sumažinta afrikinio kiaulių maro plitimo grėsmė.
Jo teigimu, kiaules ūkininkai taip pat ne visuomet laiko uždarytas tvartuose, todėl jos taip pat teoriškai gali prisidėti prie viruso plitimo. Dėl to, pasak pašnekovo, jei imamasi tokių griežtų priemonių šernų atžvilgiu, reiktų tokias pačias taikyti ir kiaulių augintojams.
„Aplinkos ministerija sulaukia nemažai paklausimų, kuriuose išreiškiamas susirūpinimas dėl visuomenėje gerai žinomų atvejų, kai aptvaruose auginami šernai (pvz. Anykščių r., Telšių r.) yra tapę ne tik visuomenės traukos objektais, bet naudojami ir edukacinėms programoms vykdyti, šernai turi vardus, juos pamėgę miško lankytojai, vaikai. Atsižvelgdami į visuomenės susirūpinimą, prašome VMVT rasti galimybę ir, nustačius papildomus reikalavimus, pavyzdžiui taikant dezinfekavimo priemones, aptveriant dabar esančius aptvarus papildoma tvora, perkeliant šiuo metu aptvaruose laikomus šernus į uždaras patalpas ar kitaip juos izoliuojant, išimties tvarka leisti ir toliau laikyti šernus ne AKM grėsmės zonoje“, – kalbėjo L. Jonauskas.
