[ad id=”19955″]Alytaus rajono Nemunaičio seniūnija dėl afrikinio kiaulių maro pavojaus pateko tarp septynių rajono seniūnijų, kuriose iki balandžio vidurio gyventojai turėjo išskersti visas kiaules. Dėl tos pačios ligos pavojaus rajone suintensyvinta ir šernų medžioklė. Tačiau dabar Nemunaičio krašto ūkininkai, pastebintys nuolat šernų išknistus laukus, kelia klausimą: „Kaimo žmones privertė išskersti kiaules, o kas gali priversti medžiotojus bent sumažinti šernų? Jų šįmet apie Nemunaitį kaip niekada daug.“
Verčia ganyklas, bulvių ir javų laukus
Nemunaityje gyvenanti, Vangelonių ir Kastriškių kaimuose apie 40 hektarų žemės valdanti Mildos ir Petro Sinkevičių šeima šįmet kaip niekad anksčiau kenčia nuo šernų išpuolių jų laukuose. Pasak Mildos, nuo pavasario šernai pradėjo knisti ganyklas, nespėjama jų lyginti. Moteris dabar aprodė ką tik padarytus šių žvėrių pėdsakus ganyklose – išversti jų didžiausi plotai, šie vienas prie kito, reikia taikyti, kur perrišti karves.
Šernai iškniso ir nemažą bulvių plotą. „Ne kartą atvažiavus anksti melžti karvių teko matyti nubėgančias bandas po dešimt šernų. Aplink krūmai, čia pat Noškūnų, Vangelonių miškai, jiems kuo puikiausios sąlygos veistis ir gyventi. Niekada čia dabar nesu girdėjusi medžiotojų šūvių, nors medžiotojai ir rajono valdžia giriasi, kad vykdoma intensyvi jų medžioklė. Kokia gali būti intensyvi, jei dar iki paskelbiant afrikinio kiaulių maro pavojų šernų šiame krašte buvo mažiau nei dabar? Aš kalbėjau su mūsų krašto medžiotojais, prašiau juos naikinti, bet atsako, kad patys šernų mėsa apsirūpino, draugus apdalijo, kur dabar dės, jei prisišaudys? Va koks atsakymas, o tu, žmogeli, ir be kiaulių paliktas, ir dar turi kentėti šernų knisimą. Suprantu, tiek jų prisiauginta, miškai paversti tiesiog šėryklomis, aš tai matau, nes atvažiavusi pas gyvulius dažnai nueinu pagrybauti, gaila iš karto daug jų iššaudyti“, – mintimis dalijosi M.Sinkevičienė.
Vangelonių kaime gyvenanti Regina Prieskienienė dar prieš javapjūtę ankstyvą rytą riksmu išgąsdino pas karves atvažiavusius Sinkevičius. Šie išgirdo rėkiančią moterį, pagalvojo, gal kas atsitiko. Pasirodo, ji riksmu iš kviečių lauko baido knisančius šernus.
R.Prieskienienei šie žvėrys gerokai apniokojo 1 hektaro 70 arų kviečių lauką. „Kiek ėdė, kiek išvoliojo, buvo guolis prie guolio. Būriais ėjo ir dabar eina, pažiūrėkit, vien šernų pėdos“, – po savo laukus vedžiodama pasakojo vangeloniškė.
Pareiškimų dėl žalos atlyginimo nerašo
Nemunaičio seniūnas Rimantas Avižienis gerai žino šio krašto ūkininkus užklupusią bėdą dėl šernų. Anot jo, jau apie dešimt žmonių skundėsi išknistais laukais, anksčiau tiek nusiskundimų tikrai nebūdavo, bet pareiškimų dėl žalos atlyginimo nerašo: „Žmonės pasiklausinėja, sužino, kad gautų tik kelias dešimtis litų, o gal nė tiek, ir atsisako rašyti pareiškimus. Komisija turi įvertinti žvėrių padarytus nuostolius, pinigus reikia išsireikalauti iš medžiotojų. Atsimenu, prieš dvejus metus vienam seniūnijos gyventojui danieliai pagraužė runkelius. Už pusę aro jam medžiotojai sumokėjo 3 litus 20 centų ir dar po kurio laiko.“
Būtent todėl dėl šernų išknistų ganyklų ir bulvių laukų pagalbos nesikreipia ir Sinkevičiai. „Gausiu kokį dvidešimt litų, dar rašyk pareiškimą, dar važiuos komisija, – neapsimoka“, – tvirtina M.Sinkevičienė.
Kad medžiotojai menkai atlygina šernų padarytą žalą, įsitikino toje pačioje seniūnijoje, Balninkų kaime, gyvenantis laikinai Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui vadovaujantis Stasys Vanagas. Birželį jam šernai iškniso 14 arų vejos, ir už tai jis gavo 60 litų – palyginti su realia žala, lašas jūroje.
Tačiau medžiotojų dėl atlyginamos mažos žalos niekas kaltinti nedrįsta. Jie tai daro vadovaudamiesi Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtinta jos apskaičiavimo metodika.
Alytaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistai dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos ūkininkams turi kitą nuomonę. Jų įsitikinimu, žala atlyginama pakankamai. Specialistai pateikė pavyzdį, kai už 19 arų išknistų bulvių, jų sunaikinus 55 proc., buvo sumokėta 1 tūkst. litų.
Šiuo metu skyriuje gauta 20 rajono žmonių prašymų svarstyti šernų padarytą žalą. Maždaug tiek pat, kiek pernai tuo pačiu laikotarpiu. Peršasi išvada, kad šįmet ir suintensyvinus šių žvėrių medžioklę, nukentėjusiųjų nuo šernų išpuolių nesumažėjo. Vadinasi, jų rajone dar yra gausiai.
Nors, Alytaus medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko Evaldo Dainausko teigimu, vien per sausį ir vasarį rajono miškuose šernų sumedžiota daugiau nei 200, kai pernai per visą medžioklės sezoną 250. Šįmet šiuos žvėris leista medžioti ir pavasarį per jų veisimosi laikotarpį.
„Jei nesikreipiama, iš kur mums žinoti?“
Nemunaičio seniūnijoje, Vangelonių, Noškūnų miškuose, Jociūnuose, Kastriškėse ir kitur, medžioklės plotus turinčio medžiotojų klubo „Sudvaja“ prezidentas Arūnas Paršeliūnas sakė: „Jei dėl šernų padarytos žalos nesikreipiama į mus ar savivaldybę, iš kur mums žinoti apie šių žvėrių daromą žalą? Kai kreipiamasi, mes dažnai net be savivaldybės komisijos atlyginame padarytą žalą.“
Anot A.Paršeliūno, klubas minėtuose plotuose šernų medžiokles organizuoja tris–keturis kartus per savaitę, o kai buvo javų pasėliai – ir kiekvieną dieną: „Kaip žmonės gali girdėti šūvius, jei jie būna vienuoliktą, dvyliktą ar pirmą valandą nakties. Tikrai nesuinteresuoti, kad šernai knistų žmonių laukus, nes už tai mums reikia atlyginti.“
„Sudvajos“ prezidentas tvirtino, kad šernų klubo medžiojamuose plotuose yra truputį mažiau nei pernai. Vadinasi, rajone šįmet paskelbta intensyvi šių žvėrių medžioklė nelabai pasiteisino. Medžiotojai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuorodas Alytaus rajone sumedžioti visus šernus dėl afrikinio kiaulių maro pavojaus vertina skeptiškai – praktiškai to padaryti neįmanoma, nes niekas tiksliai jų miškuose suskaičiuoti negali.
Nemunaityje ūkininkams šernų daroma žala domėjosi ir Alytaus rajone Seimo nariu išrinktas Raimundas Markauskas. Jo nuomone, patys medžiotojai galėtų labiau domėtis šių žvėrių atnešamais nuostoliais gyventojams: „Dėl garbaus amžiaus ne visi žino, kur kreiptis, nelabai nori rašyti pareiškimus atlyginti žalą, nes nesitiki daug gauti. Patys medžiotojai važinėja po savo plotus, negi nemato išknistų laukų, nebendrauja su žmonėmis? Pats nesu medžiotojas, nenoriu kaltinti nė vieno medžiotojo, bet tikrai neretai į medžiokles išvykstama kaip į pramogą ir ūkininkų interesų nesistengiama paisyti.“
Seimo nario nuomone, šernų sumažėtų, jei būtų organizuojamos medžioklės su varovais, o ne vien juos medžiojant, kai tykojama iš bokštelių ar sėlinama. Tačiau ar medžiokles su varovais bus leidžiama organizuoti nuo šio rudens, kaip būdavo ankstesniais metais, dar neaišku. Alytaus medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko E.Dainausko tvirtinimu, artimiausiu metu turi nuspręsti šalies Medžiotojų ir žvejų draugijos taryba su Aplinkos ministerija bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, lemiamas žodis turėtų būti Aplinkos ministerijos.
Šaltinis: www.alytausnaujienos.lt