Ūkininkai ir medžiotojai laukia palankių naujos valdžios nuostatų

Miškų ir žemių savininkai tikisi, kad šešerius metus stalčiuose pragulėjusias Medžioklės įstatymo pataisas išsitraukusi darbo grupė naujam Seimui pateiks ir šis pagaliau pakeis konstituciją pažeidžiančias nuostatas. Savininkai jaučiasi beteisiai savo žemėse, nuo žvėrių žalos pasėliams draudikai nedraudžia, medžiotojai neatlygina.

Žemių ir miškų savininkai, ypač pasėlius turintys ūkininkai, tikisi, kad nauja valdžia pakeis ydingas Medžioklės įstatymo nuostatas. Pasak jų, net septyni punktai pažeidžia Lietuvos Respublikos konstituciją. Pavyzdžiui, prieš du dešimtmečius medžiotojų būreliams priskirti plotai – be savininkų sutikimo. Medžiotojai net neklausę savininkų gali atvykti medžiotų jų miškuose ar laukuose, statytis stebėjimo bokštelius, masinti žvėris ėdalu.

„Savininkai nė vienas nesutiko, o plotai priskirti. Tai čia vienas pagrindinių pažeidimų. Tai čia ne lažas, ne baudžiava, kad mane priskirtų vienam ar kitam ponui. Tai turi būti civilizuotai: žmonės sutinka, parašai sudėti, o jei nepasirašo, tai mes kuriam savo – prašom su tuo irgi skaitytis”, – sako ūkininkas Petras Barista.

Tačiau dabar galiojantis medžioklės įstatymas apriboja savininkų teisę steigti medžioklės klubą savo žemėse, jei nesutinka jau veikiantys būreliai. Savininkai pyktis nenori, tačiau siekia būti pilnateisiais šeimininkais.

„Tie senieji medžiotojų būreliai galėtų įsilieti į naujus privačiose žemėse įsikūrusius medžioklės plotus, į tuos naujus medžiotojų būrelius (36:35) Niekas nenori ginti tų senų medžiotojų iš jų teritorijų, tik kiekvienas nori savo žemėse būti teisėtas savininkas”, – pasakoja Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių sk. pirmininkas Evaldas Danilovas.
Kol nėra ūkininkų ir medžiotojų susitarimų, kai kurie ūkininkai skaičiuoja žalas dėl medžiotojų veiklos, išvažinėtų pasėlių, tačiau paprastai skųstis nedrįsta.

Kai kur medžiotojai ir žemdirbiai sutaria, drauge tampa būrelių nariais, reguliuoja laukinių žvėrių populiaciją. Tačiau tai retesni atvejai. Dažniau medžiotojai jaučiais ne svečiais, o šeimininkais ūkininkų laukuose.

„Medžioja kada jiems reikia, o kada reikia apsaugoti pasėlius – tada ne, nes jiems tai licencija pasibaigusi, tai žvėrys dar nesuaugę. Ten pabaidyti ar išvaryti – jiems ūkininkai neįdomu. Jiems įdomu nušauti tą žvėrį, kai jis užauga. Tame kukurūzų lauke, kur man 25 tūkstančius litų nuostolio pridarė, tai jie 9 šernus nušovė ir išsivežė juos. Ūkininkas paliko su nuostoliais, medžiotojai – su šernais”, – piktinasi ūkininkas Petras Barista. Pasėlius draudžiančios bendrovės drausti nuo laukinių žvėrių padarytos žalos, nesiima.