Medžioklė Afrikoje – daugeliui tik svajonė

Nuo ko prasideda medžioklė Afrikoje? Nuo svajonės pamatyti tolimą kraštą, jo gamtą ir, aišku, žvėris. Nuo ilgų būsimų kelionės draugų kalbų apie tenykštę medžioklę ir kiek tai kainuos. Kiekviena išvyka medžioti yra įvykis, o čia Afrika… Ir tam, kuris ten dar nėra buvęs, kurį laiką galva būna pilna minčių apie šią kelionę.

Kovo antroje pusėje grupė Lietuvos medžiotojų, tarp kurių buvo Plungės rajono „Kontaučių“ klubo nariai Arūnas Garbenčius, Kostas Slivskis (Afrikoje medžiojo jau trečią kartą), Mindaugas Preibys (vyko su žmona Jolanta, dukra Greta ir žentu Mantu), išvyko į Namibiją. Kažin ar Lietuvoje yra buvę, kad iš vieno medžiotojų kolektyvo net trys, o vienas – su šeimos nariais, kartu išsiruoštų į Afriką.

Grupei vadovavo pasaulinio lygio medžiotojas vilnietis Gediminas Vaitiekūnas. Dar buvo Aidas Stainys iš Rokiškio rajono. Abu jie yra Lietuvos safario klubo nariai ir su šautuvu ant peties jau vaikščioję daugybėje šalių.

Ne tokia paprasta medžiotojų kelionė iš Lietuvos į Namibiją. Koks turi būti šautuvas, o jei jų keli – kurį imti, o gal nuomotis vietoje? Kokius drabužius pasiimti? Gal bus karšta? Lietuvoje pavasaris, o Afrikoje tuo metu ruduo, bet šilumos tikrai į valias. Vos ne visas mūsų buvimo ten dienas tvyrojo 35 laipsnių karštis.

Įvairios mintys kiekvieno galvoje sukosi prieš kelionę į tolimą kraštą.
Pakilome iš Vilniaus, nusileidome Vokietijoje, Frankfurte. Turėjome progą pavaikščioti po šį nepaprasto dydžio tarptautinių skrydžių oro uostą.
Pagaliau – naktinis skrydis į Namibiją. Vos ne per visą Afriką. Atstumas nuo Lietuvos iki šios šalies sostinės Vindhuko – per 11 tūkstančių kilometrų. Ne juokas vienuolika valandų išbūti lėktuve.

Ir štai laineris jau virš Namibijos. Netrukus – Vindhukas.
Lėktuvui nusileidus, medžiotojai griebė savo mantą, neeilinius šautuvėlius ir vis galvojo, ar jiems kelionėje nieko nenutiko. Yra buvę, kad atsiėmę ginklą ant dėklo rado batų žymes.

Oro uoste mus pasitiko medžioklės plotų savininko Maiko Linderio žmona Birgit. Ji yra specialius mokslus baigusi jėgerė.
Manta sukrauta į autobusiuką. Vykstame į Okamapu fermą. Atstumas – apie 120 kilometrų. Pakelėse daugelyje vietų gali pamatyti tenykščių žvėrių. Medžiotojus itin domino babuinai. Tos beždžionės yra gana agresyvios ir medžiojamos.

Jau nemažai metų per sezoną pamedžioti į Okamapu fermą atvyksta apie 100 lietuvių. Per paskutinę vakarienę Maikas dėkojo Lietuvos medžiotojams, kurie pamėgo jo fermą ir gerokai prisidėjo prie verslo.

Vieni grupės nariai jau žinojo, kokius žvėris pamatys, kokius medžios ir kokios bus gyvenimo sąlygos. Kitiems tai nematytas kraštas.
Namibija keliolika kartų didesnė už Lietuvą, o gyventojų – tik apie 2,2 milijono. Ši šalis yra 1 800 metrų virš jūros lygio. Vienoje pusėje – Pietų Afrikos Respublika, kitoje – Atlanto vandenynas. Namibija laikoma viena iš saugiausių Afrikos valstybių. Anksčiau ji yra buvusi Anglijos, o vėliau Vokietijos kolonija. Atvykėliai pamato, kad ten eismas kairės pusės, o tvarka vokiška.
Okamapu fermoje yra net lėktuvų nusileidimo takas. Iš karto įspūdį padaro puikūs vartai. Sunku įsivaizduoti, kad viduryje krūmų priaugusios savanos žaliuoja žolė ir kompiuterizuotai laistoma veja.

Nors tai ferma, bet gyvuliai nelaikomi. Karvės gyvena kaip žvėrys. Jų nešeria, nemelžia, neskerdžia – parduoda gyvas. Šeimininkai karvių turi apie keturis šimtus. Tiek, kiek leidžia vietos įstatymai.

Okamapu yra 5 000 hektarų medžioklės plotų. Tačiau medžiojama net 100 tūkstančių, nes medžioklės organizatoriai yra sudarę sutartis su tuo neužsiimančiais fermų savininkais. Visa ši teritorija aptverta apie pusantro metro aukščio tvora. Ji yra iš ištisinių vielų, pritvirtintų prie medinių pagalių, su maždaug 20 centimetrų tarpais. Karpočiai ir kiti smulkesni žvėrys pralenda pro tvoros apačią, o antilopės tiesiog peršoka. Net elandas – stambiausia Afrikos antilopė, kuri gali sverti iki 600 kilogramų, peršoka. Beje, visi Afrikos kanopiniai žvėrys labai stiprūs, nes yra daug plėšrūnų.

Linderiai gyvena puikiame name. Ši medžioklė – tai atsisveikinimas su senais pažįstamais (pirmiausia turimas galvoje G. Vaitiekūnas), nes šeimininkai medžioklės plotus ir pastatus pardavė ir netrukus išsikels į savo tėvynę – Austriją.

Patogūs svečių namai, nuostabi aplinka ir nuolatos žydinčios gėlės. Fermoje yra baseinas, kuriame Lietuvos medžiotojai dažnai atsigaivindavo. Afrika! Nors medžiota rudenį, karščio bent jau dieną buvo į valias. Pagaliau tai ir šiaip didelis malonumas.
Prieš medžioklę pasitreniravome, kad tiksliai pataikytume į Afrikos žvėris. Patiesta įvairių antilopių, karpočių, zebrų. O A. Stainiui ypač pasisekė – nuo taiklaus šūvio, paleisto net iš 280 metrų atstumo, krito gepardas. Dar kita jo sėkmė – paguldyta žirafa.
Deja, nė vienam grupės nariui nepasisekė sumedžioti pagrindiniu Afrikos trofėjumi laikomos antilopės kudu. Jas užpuolė kažkokia liga, tad tematėme tik kelias.

Kaip minėjau, prieš medžioklę išbandomas šautuvų taiklumas. O paskui visą savaitę po medžioklės plotus važinėjama visureigiais ir ieškoma žvėrių. Kiekvieną kartą priekyje būna jėgeris. Iš paskos – medžiotojas ir juodaodžiai talkininkai.

Medžioti Namibijoje galima ir iš mašinos. Tačiau prie žvėries neretai tenka sėlinti. Tykoma ir bokšteliuose. Dauguma jų yra prie vandens telkinių. Beje, kaip vykstant į fermą sakė Birgit, Namibijoje šiemet per 300 metų didžiausia sausra, tad dauguma vandens telkinių tušti.
Prieš medžioklę, susėdus fermos bare, Maikas visada paaiškina, kaip kas vyks, kaip elgtis sužeidus žvėrį. Primena, kad negalima skubiai eiti prie patiesto žvėries. Yra buvęs atvejis, kai medžiotojas iš Vokietijos paskubėjo ir jį smailiais ragais mirtinai perdūrė oriksas.
O dar gyvatės mambos. Jei tokia įgels, mirtis garantuota, nes priešnuodžio nėra. Per medžioklę jų matėme.

Liūtai toje vietoje negyvena, bet Maikas pasakojo, kad neseniai du patinai buvo pasirodę jo medžioklės plotuose. Ten galima sumedžioti leopardą. Tokios minties nė vienas iš grupės narių neturėjo, tačiau sėkmės sulaukė visi – retais žvėrimis papildys savo trofėjų kolekcijas.
Kiekvienas medžiotojas, be tenykštės gamtos, prisimins žvėrių bandas. Ko jau ko, bet antilopių prisižiūrėta į valias. Ne viena krito nuo taiklaus šūvio. Sumedžioti 29 žvėrys.

Išvyka į medžioklę Afrikoje kiekvieno atmintyje liks ilgam.

Laikrastisplunge.lt
Kostas SLIVSKIS