Ankstyvas šeštadienio rytas. 6:00 nuskamba žadintuvas. Aš džiugia nuotaika greitai pašoku iš lovos – šiandien Kalėdine medžioklė! Greitai kraunu į kuprinę dar iš vakaro suruoštus pusryčius, pilu į termosą verdantį vandenį. Pakvipo mėtomis… Taip gera ankstyvą rytą užuosti mėtų kvapą. Neveltui, juk šiandien mūsų Klube Kalėdinė medžioklė. Su šiuo entuziazmu susidedu visus daiktus, apsirengiu šventinius medžioklės rūbus ir skambinu kolegai, – kur jis taip užtruko, – juk negalime vėluoti į Kalėdinę medžioklę! Kolega patikino, kad iki manęs jau liko visai nedaug. Griebiu visus daiktus, iš mašinos traukiu iš vakaro supirktus produktus šventiniams pietums, kuriuos ruoš mūsų klubo kulinaras. Jis pažadėjo, kad šiandien mėgausimės jo firminiu plovu su šerniena bei raugintų kopūstų sriuba. Ilgai netrukus kolega jau pas mane. Visi šventiškai nusiteikę pajudėjome link savo Klubo medžioklės plotų. Kelionė ilgai neužtruko, geras kolegų nusiteikimas, vyriški pajuokavimai apie medžioklę ir mes jau vietoje.
Nuvykus sutikome gausų medžiotojų būrį, susirinko ne tik mūsų klubo nariai, bet ir garbingi svečiai iš Jonavos, Akmenės, Kauno ir kitų miestų. Visi nusiteikę šventiškai susirinkome dėl vieno tikslo – Šventinės Kalėdinės medžioklės! Garbingai pakeliama klubo vėliava, sustojame į rikiuotę prieš šventinę medžioklę. Medžioklės vadovas Vytautas pasveikina visus taip gausiai susirinkusius į mūsų Klubo Kalėdinę medžioklę. O medžiotojų išties nemažai, lape įrašytos 34 medžiotojų pavardės. Po instruktažo apie saugumą visi medžiotojai supažindinami su šios dienos medžiojama fauna, informuojama apie varymų skaičių bei kokius kvartalus varysime. Kaip ir kiekvieną Šventinę medžioklę pradedame varymą nuo mūsų vadinamų “Kolūkinių”. Medžiotojai išrikiuojami pagal ištrauktus burtų keliu numerius ir ilgai nelaukus išgirstame medžioklinio rago gausmą, reiškiančio varymo pradžią. Praėjus dar kelioms akimirkoms pasigirsta pirmi šūviai, nieko nuostabaus, juk varome “Kolūkinius”. Varovai artėja, širdis krūtinėje daužosi vis stipriau, visi jusliniai instinktai išsitempę išgirsti net menkiausią trekštelėjimą, dar keli šūviai, varovai eina vis arčiau ir arčiau. Štai ir pirmas žvėris išbėgęs man į šūvio zoną- ilgaausis! Greitai pakeliu šautuvą, pasigaunu jį taikiklyje, laukiu, jis bėga linija, kampas per mažas, tolsta nuo linijos, bėga link manęs, šūvio kampas jau apie 45 laipsnius, saugu, saugiklis nuimtas, tuoj pasigirs šūvis. Bet nusprendžiau nešauti, juk šiandien susirinkome į šventę! Ilgaausis sėkmingai prabėga pro liniją ir nurūksta link laukų…
Varymo pabaigą paskelbia rago gausmas. Susirinkę sutartoje vietoje visi aptariame pirmo varymo įspūdžius. Šūvių buvo, bet nei vieno taiklaus, kam pavyko pamatyti taikiklyje rudąją laputę, kitiems ilgakoję stirnaitę. Visi su gera nuotaika ir pilni įspūdžių patraukėme link antro numatyto varymams kvartalo. Šį kartą varysime miško masyvo dalį. Medžiotojai išsirikiuoja pagal mūsų seną tradiciją – burtų traukimą. Kadangi šiame varyme mes trys buvome su graižtviniais medžiokliniais šautuvais, tai stojome į flangus, apsižiūrėjome galimas šūvio vietas, užsiėmėme tam tinkamiausias pozicijas. Medžiotojai išsirikiavę ir visi su nekantrumu laukiame medžioklės rago gausmo. Ir štai jis! Tolumoje pasigirsta varovų balsai, o prieš mane šmėsteli tarp krūmų stirnos “veidrodėlis”, susikaupiu, pakeliu šautuvą, įsitikinu ar tai tikrai stirnos patelė. Taip, tikrai. Apsižiūriu ar kampai išlaikyti šūviui, pasiklausau kur varovai, įsitikinęs šūvio saugumu paleidžiu šūvį, bet netaiklu, kulka kliudė jauną medelį, kuriame ir pasiliko, stirna nuliuoksėjo tolyn. Gaila, kad pirmas mano šūvis šiandien ir netaiklus… Po akimirkos kolegai išbėga zuikis, jis jį prasileido už nugaros, šūvis, o ilgaausis lyg žinodamas, kad šiandien Šventinė Kalėdinė medžioklė, net nestabtelėjęs nurūko tolyn…
Baigėsi antrasis varymas, keli šūviai bet ir vėl laimikiu niekas negali pasigirti. Medžioklės vadovo veide pamatau nerimą, nejau šiandien niekas netaps medžioklės karaliumi, juk klubo Pirmininkas pasirūpino išskirtiniu šventiniu medaliu. Bet tas nerimas buvo tik medžioklės vadovo veide. Visi kiti su gera nuotaika aptarinėjo įspūdžius. Žvėrių buvo gausiai, bet ne kiekvienas turėjo progą iššauti, nes kam trukdė tankūs krūmai, kitiems lyg žinodamas žvėris išeidavo ant linijos, o juk saugumas medžioklėje svarbiausia.
Ilgai netrukus, medžioklės rago gausmas mus sukvietė paskutiniam varymui, tai žvėrių gausa garsėjantis miško kvartalas – Degimai. Medžioklės vadovas kruopščiai sudaro medžiotojų linijų planus, paskiria savo pavaduotoją, pasidaliname į dvi grupes. Apstojame kvartalą ir su nekantrumu laukiame medžioklės rago gausmo. Varymas prasidėjo. Ilgai netrukus pasigirsta pirmi šūviai, po to dar keli, mes stovim su nekantrumu, varovai jau prie mūsų flango, praėjo, žvėrys nepajudėjo per flangą, o šūviai kartas nuo karto pasigirsta. Tik staiga, pamatau, kaip kolega linijoje pakelia šautuvą ir taikosi, bet šūvio nepasigirsta. Pamatau kaip link manęs atbėga stirna, pakeliu šautuvą, nusitaikau, šūvis- šį kartą jis taiklus, matau, kad žvėris gavo mirtiną sužeidimą, žengęs kelis žingsnius atsigula…
Varymą, o kartu ir šią šventinę medžioklę, baigia rago gausmas. Visi susirinkome su dar geresne nuotaika, šūvių buvo, ir šį kartą beveik visi taiklūs. Medžioklės vadovas pasveikina taiklių šūvių autorius, žvėrims atiduodama pagarba. Po medžioklės visi susirenkame sodyboje kur jau garuoja ant laužo liepsnos virtas plovas, bei kopūstinė. Žvėrys išguldomi paskutiniam jų pagerbimui, kampuose dega laužai. Įspūdinga, kaip ir kiekviena medžioklė. Išrenkamas medžioklės Karalius, juo pelnytai tapo Mindaugas Kurapka, kuris paskutiniame varyme sumedžiojo du gražiai įmitusius pirmamečius šernus.
Medžioklės vadovas paskelbė šios Šventinės Kalėdinės medžioklės pabaigą, visi su gerais įspūdžiais susėdome už stalo ir ragavome jau seniau išgirtą kopūstinę, bei plovą.
Autorius: Nerijus Šedbaras
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateikta turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
