Ką pasirinkti – karabiną ar lygiavamzdį?

PRENUMERUOKITE MŪSŲ YOUTUBE KANALĄ


Turime suprasti – ginklai nėra daugiau ar mažiau pavojingi. Visi ginklai yra pavojingi, visais jais galima nužudyti ar sužeisti. Telieka triskart pabelsti į medį, tikintis, kad niekada nieko bloga nenutiks. Pagal ginklo galimybes ir funkcionalumą lygiavamzdį su graižtviniu ginklu lyginti sunku vien jau todėl, kad skiriasi kulkos skriejimo nuotolis.

 

Vis dėlto šie skirtumai minimi tada, kai kalbama apie medžioklės su varovais saugumą, t. y. manoma, kad šiomis sąlygomis lygiavamzdis yra saugesnis. Kaip ir bet kuriuo klausimu, ir čia niekas nėra vien juoda ar balta, viskas iš tiesų priklauso nuo to, kas ginklą naudoja.

RODIKLIAI. Populiariausias pasaulyje lygiavamzdis yra 12 kalibro. Vidutiniškai lygiavamzdžio 437 gr (28,3 g) kulkos greitis vamzdžio gale yra apie 550 m/s, energija vamzdžio gale – 4200 J, o tai įspūdingas rodiklis. Palyginti 180 gr (11,7 g) svorio .30-06 kalibro kulka gali pasiekti 840 m/s ir 4128 J vamzdžio gale. Kadangi lygiavamzdžio kulka yra didelė ir plati, skriedama ji turi įveikti didesnį oro pasipriešinimą, taigi ji greitai praranda energiją ir greitį. Todėl nuolat pabrėžiama, kad lygiavamzdis klasikiniu supratimu (kalbama ne apie specialius vamzdžius ir amuniciją) tinka šaudyti tik iš trumpų nuotolių. Pasaulyje lygiavamzdį rekomenduojama naudoti medžiojant tankiai apgyventose vietose, nes lygiavamzdžio kulkos skrieja gerokai trumpiau.

PASAULIO PATIRTIS. Pasaulyje pastebima greičiau priešinga tendencija, t. y. lygiavamzdžiams nustatomi apribojimai būtent todėl, kad kulka greitai praranda energiją ir nėra efektyvi iš toliau. Nyderlanduose stambiuosius medžiojamuosius gyvūnus (elninius ir šernus) leidžiama medžioti tik graižtviniais didelės galios kalibrų šautuvais. Lygiavamzdžiai leidžiami tik medžiojant mažus ir vidutinio dydžio gyvūnus, pavyzdžiui, lapes ir žąsis. Jeigu lygiavamzdžio vamzdis graižtvuotas, jis laikomas graižtviniu ginklu, kuriuo galima teisėtai medžioti ir stirną. Švedijoje lygiavamzdžio kulką su vienvamzdžiu ginklu galima naudoti medžiojant šernus, danielius ir muflonus, nors apribojimų nėra ieškant sužeisto gyvūno. Lygiavamzdžio kulka Švedijoje draudžiama šauti iš toliau kaip 40 metrų.

 

MITAS – LYGIAVAMZDŽIU ŠAUTI PATOGIAU. Šis teiginys tinka tik tiems medžiotojams, kuriems trūksta šaudymo įgūdžių. Kaip argumentas minima tai, kad neva karabino taikikliu taikytis sunkiau. Žinoma, taip yra, jeigu karabinas nepritaikytas medžioklei su varovais. Jeigu ant graižtvinio ginklo uždėtas taikiklis, kurio minimalus didinimas yra, pavyzdžiui, 5 kartai, tai žinoma, kad tokiu ginklu kokybiškai sumedžioti bėgantį gyvūną praktiškai neįmanoma. Vis dėlto yra karabinų su išoriniais taikikliais, kurie iš esmės nesiskiria nuo lygiavamzdžio taikiklių, todėl šiuo atveju sąvoką „patogumas“ vartoti būtų nekorektiška. Taip pat yra ir raudonojo taško taikiklių karabinams bei specialios optikos, skirtos naudoti medžioklėje su varovais – tai mažai didinantys taikikliai. Priminsiu, kad šiandien retas lygiavamzdžiu į „bėgantį šerną“ šaunantis sportininkas apsieina be optinio taikiklio dėl vienos priežasties – šis leidžia geriau nusitaikyti ir tiksliau iššauti negu su kryptuku lygiavamzdžio gale. Kalbant apie patogumą, problema – dar kartą pabrėšiu – yra ne ginklo komplektacija, o labiau šaulio įgūdžių trūkumas. Todėl medžioklės vadovas kiekvienoje situacijoje turėtų pagalvoti, kuriems medžiotojams leisti eiti į mišką su šautuvu, ir įvertinti, ar konkrečiam medžiotojui medžioklėje su varovais galima patikėti karabiną. Galbūt kai kuriems medžiotojams net reikėtų papildomų šaudymo treniruočių prieš leidžiant jiems apskritai dalyvauti medžioklėje su ginklu. Savo įgūdžius turi įsivertinti ir kiekvienas medžiotojas. Medžiotojo etika reikalauja, kad gyvūnas būtų nugalabytas kuo greičiau, suteikiant jam kuo mažiau kančių, todėl kiekvienas pats turi įvertinti savo galimybes iššauti taikliai, nesvarbu, kokiu ginklu.

Kiekvienas ginklas turi savo privalumų ir trūkumų pagal funkcionalumą ir paskirtį. Prieš priimdamas sprendimą, su kokiu ginklu eiti į medžioklę, kiekvienas pats turi įvertinti savo galimybes, įgūdžius ir situaciją.

LYGIAVAMZDIS PLIUSAI
– Saugesnis, nes kulkos skrydžio nuotolis yra mažesnis nei karabino
– Lygiavamzdį naudoti lengviau dėl sandaros ir mechanizmo, tačiau reikia suprasti, kur ir kaip lekia konkretaus gamintojo kulka
– Lygiavamzdžio amunicija pigesnė, tad ir treniruotės ekonomiškesnės nei graižtvinio ginklo

MINUSAI
– Kulka sparčiai praranda energiją ir greitį (klasikinėje kombinacijoje kulka retai bus efektyvi iš toliau nei 50 metrų)
– Šaunant lygiavamzdžiu medžiotojui neretai sunku įvertinti atstumą, iš kurio gyvūną pasiekusi kulka nebebus efektyvi (yra daugybė atvejų, kai dorojant šernus, elnius ir briedžius po jų oda randama lygiavamzdžio kulkų – gyvūnas buvo sužeistas, paliktas kankintis, o tai prieštarauja elementariai medžioklės etikai)
– Lygiavamzdžio kulka gali rikošetuoti, staigiai pakeisdama kryptį Kryptukas yra labai stambus ir labai netikslus taikiklis, iš toliau užstojantis taikinį

GRAIŽTVINIS GINKLAS PLIUSAI
– Galingas ginklas, efektyviai nugalabijantis gyvūną iš atstumų, kuriais įprasta šaudyti medžioklėje su varovais (žinoma, jeigu parinkta tinkama amunicija ir taikiklis gerai prišaudytas)
– Efektyvus ir iš 50, ir iš 100 metrų (šūvio nuotolį nustato saugumo apribojimai ir paties šaulio įgūdžiai) Įmanoma pritaikyti ir medžioklei tykant, ir su varovais Tikslesnis nei lygiavamzdis – Tinkamai parinkus kalibrą ir amuniciją, galima pasiekti didelį stabdomąjį efektą

MINUSAI
– Pavojingas dėl to, kad kulka gali nuskrieti kelis kilometrus ir vis dar būti efektyvi
– Reikia atsargiai sekti šūvio kampą ir kryptį, nors tas pats tinka ir lygiavamzdžiams, tačiau šiuo atveju patariama į tai itin atkreipti dėmesį
– Šaudymo treniruotės ir amunicija gerokai brangesnės nei lygiavamzdžio Reikia įgūdžių, norint saugiai šaudyti ir visiškai panaudoti tokio ginklo privalumus


Šaltinis žurnalas „Medžioklė“
Autorius KATARYNA ŠTERNA
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
Komentarai