Stirna (Capreolus capreolus) – viena plačiausiai paplitusių ir intensyviausiai medžiojamų elninių šeimos rūšių Europoje. Ši rūšis pasižymi ypatingu gebėjimu prisitaikyti prie skirtingų ekologinių sąlygų. Naujausi duomenys rodo, kad 2023 metais 33 Europos valstybėse buvo sumedžiota apie 3,7 milijono stirnų, kas ženkliai viršija ankstesnių laikotarpių statistiką. Pavyzdžiui, devintajame dešimtmetyje šis rodiklis siekė apie 1,7 milijono, o XXI a. pradžioje – jau 2,7 milijono individų (Burbaiteė ir Csányi, 2009). Augantis sumedžiojimo mastas atspindi tiek stirnų populiacijos gausėjimą, tiek didėjančią medžioklės veiklos intensyvumo tendenciją Europoje.
Sumedžiojimo statistikos pasiskirstymas
Vokietija išsiskiria kaip šalis, kurioje stirnų sumedžiojama daugiausiai – apie 1,3 milijono individų per metus, tai sudaro apie 35 % visų Europoje sumedžiojamų stirnų. Ši dominuojanti pozicija Europos kontekste išlieka stabili jau kelis dešimtmečius. Antra pagal sumedžiojimo intensyvumą yra Prancūzija, kur kasmet medžiotojai sumedžioja apie 600 tūkstančių stirnų. Kitos šalys medžioja žymiai mažesniais mastais – jų rodikliai dažniausiai svyruoja nuo 100 iki 250 tūkstančių stirnų, tačiau daugumoje Europos valstybių šis skaičius yra mažesnis nei 100 tūkstančių.
Lietuvos duomenys taip pat iliustruoja bendrą Europos tendenciją – 2015 metais Lietuvoje buvo sumedžiota 16 319 stirnų, o iki 2024 metų šis skaičius išaugo iki 27 717. Tokie pokyčiai rodo aiškią populiacijos augimo dinamiką ir susijusius valdymo iššūkius.
Stirnų populiacijos augimą Europoje per pastaruosius kelis dešimtmečius lėmė keli svarbūs ekologiniai ir biologiniai veiksniai. Vienas iš jų – oficialių populiacijos dydžio įvertinimų galimas netikslumas, kuris gali lemti realų didesnį stirnų skaičių nei oficialiai fiksuojama. Kitas svarbus veiksnys – stirnų biologinis ir ekologinis lankstumas, kuris leidžia šiai rūšiai klestėti įvairiose aplinkose, pradedant nuo natūralių miško ekosistemų ir baigiant žmogaus modifikuotomis teritorijomis (Morellet, 2011).
Taip pat stirnų populiacijai palankiai įtaką darė ir miškų plotų didėjimo tendencija Europoje (Forest Europe, 2020). Kadangi stirna yra miško gyventoja, šių buveinių plėtra sukūrė palankias sąlygas jų populiacijai sparčiai augti.
Nors iš pirmo žvilgsnio stirnų populiacijos didėjimas atrodo kaip teigiamas reiškinys, jis taip pat kelia rimtų ekologinių bei valdymo iššūkių. Vietiniu mastu stirnų populiacijoms pavojų gali kelti buveinių fragmentacija, intensyvus žemės ūkio naudojimas, urbanizacija, klimato pokyčiai ir kiti žmogaus sukelti veiksniai. Todėl būtina nuolat stebėti populiacijų būklę bei taikyti adaptacinio valdymo metodus, užtikrinančius ilgalaikį populiacijos tvarumą.