Medžiotojų organizacijos niekada viešai ir aktyviai nedalyvaudavo politinėse batalijose, Seimo ar savivaldybių rinkimuose. Deja, ši politiškai itin korektiška laikysena gerų rezultatų neduodavo: vos ne po kiekvienų rinkimų Seime atsirasdavo aktyvistų, kurie, pasiduodami vienokių ar kitokių interesų grupių įtakai, puldavo reformuoti Lietuvos medžioklės įstatymą, kartais nelabai suprasdami, kad šis įstatymas skirtas ne tik reguliuoti žmonių ir medžioklės santykius, bet pirmiausia – gyvūnijai išsaugoti.
Taigi, jei medžiotojai ir vėl korektiškai patylės, nesiimdami politinės veiklos, tegul nesistebi, kad po rinkimų kažkas sėkmingai ardys nusistovėjusią medžioklės tvarką, neatsižvelgdami ne tik į medžiotojų, bet ir į gyvūnijos išsaugojimo interesus.
Žinoma, mūsų ne tiek daug, kaip, pavyzdžiui, Prancūzijoje, kur 1,3 mln. medžiotojų, susivieniję su tradicinės žemdirbystės puoselėtojais, ne tik savarankiškai dalyvauja rinkimuose į parlamentą, bet ir kelia savo kandidatą į prezidentus.
Tačiau Lietuvoje mes gausumu (šalyje 30 000 aktyvių medžiotojų) lenkiame bet kurią politinę partiją, todėl tik blogai suprantamas politinis korektiškumas neleidžia mums aktyviai dalyvauti politikoje. Manau, kad tai padaryti galime ir balsuodami – ir už politinių partijų sąrašus, ir už kai kuriuos kandidatus vienmandatėse apygardose.
Visų partijų sąrašuose yra medžiotojų, juos ir reitinguokime į pirmas vietas. Partijų vadovus išrinks ir be mūsų pagalbos. Balso teisę turi visi medžiotojai. Paagitavę šeimų narius, draugus surinksime bent 100 tūkst. balsų už medžiotojus.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos tarybai būtina nedelsiant sudaryti visuose partijų sąrašuose kandidatuojančių medžiotojų sąrašus, išplatinti medžiotojų organizacijose. Reikia surasti bendrą poziciją ir su kitomis medžiotojų organizacijomis. Jei būsime vieningi, mes – jėga!
Algimantas KAMIČAITIS,
Alytaus medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos narys