Nauja tvarka dėl žalos: medžiotojų klubams gresia rekordinė atsakomybė

Nuo 2026 m. sausio 7 d. įsigaliojo nauja Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo metodikos redakcija, kuri iš esmės keičia medžioklės plotų naudotojų atsakomybės ribas. Šie pakeitimai ypač aktualūs medžiotojų klubams ir būreliams, todėl svarbu suprasti naująsias taisykles ir jas tinkamai taikyti praktikoje.

Pagal naująją tvarką savivaldybės komisija žalą privalo įvertinti per 7 darbo dienas nuo prašymo gavimo seniūnijoje. Tuo atveju, jei žalą ūkiniams gyvūnams ar bitynams padaro vilkai, rudieji lokiai ar lūšys, vertinimas turi būti atliktas per 1 darbo dieną. Svarbu ir tai, kad miško žala nuo šiol gali būti vertinama iki penkerių metų atgal, jei ji anksčiau nebuvo atlyginta. Šis pakeitimas laikomas vienu reikšmingiausių ir kartu rizikingiausių, nes iki šiol buvo vertinama tik ne senesnė nei vienerių metų žala. Dabar žala miško žemėje tampa suminė – kaupiama iš ankstesnių laikotarpių, o tai gali gerokai padidinti kompensacijų dydžius.

Žala miško žemėje privalo būti apskaičiuojama ir atlyginama, kai jaunuolynuose stipriai pažeistų ar žuvusių tikslinės rūšies medelių dalis viršija 20 procentų, o vyresniuose medynuose – kai stipriai pažeistų perspektyvių tikslinės rūšies medžių dalis viršija 10 procentų. Tai reiškia, kad per didelė kanopinių žvėrių gausa tiesiogiai didins žalos mastą ir finansinę naštą, todėl ypatingai svarbu palaikyti subalansuotas laukinių gyvūnų populiacijas.

Praktikoje taip pat labai svarbus medžioklės plotų naudotojų dalyvavimas žalos vertinimo procesuose. Savivaldybių komisijos sprendimus dažnai priima operatyviai, todėl nedalyvaujant apžiūrose ir diskusijose sprendimai gali būti priimti neatsižvelgiant į medžiotojų poziciją. Tai didina konfliktų riziką ir gali lemti nepagrįstą atsakomybės perkėlimą medžioklės plotų naudotojams.

Nuo šiol apsauginių prevencinių priemonių taikymas tampa privalomas. Jei nustatoma, kad apsauginės prevencinės priemonės nebuvo taikomos, žalos kompensacijos dydis gali būti sumažintas iki 80 procentų, o pakartotiniais atvejais – iki 50 procentų. Prevencijos taikymas ar netaikymas privalo būti fiksuojamas apžiūros aktuose, todėl rekomenduojama sistemingai kaupti vaizdinę informaciją. Reikia suprasti, kad tais atvejais, kai kompensacijos sumažinamos, ūkininkų nepasitenkinimas dažniausiai nukreipiamas būtent į medžiotojų bendruomenę.

Kitas svarbus aspektas – žvėrių viliojimo vietos. Žala miškui neatlyginama, jei miško želdiniai nebuvo apsaugoti. Tačiau daroma išimtis, kai arčiau nei 250 metrų nuo želdinių nustatoma gyvūnų viliojimo (šėrimo) vieta. Tokiu atveju net ir teisėtai įrengta šėrykla gali tapti pagrindu visą žalą sieti būtent su medžioklės plotų naudotojais, todėl būtina atsakingai pasirinkti jų vietą ir viską dokumentuoti.

Naujoje metodikoje nustatyta, kad žala pasėliams, kuri neviršija 5 procentų pasėlių ar sodo augalų ploto, nekompensuojama. Tai mažina administracinių procedūrų mastą ir riboja piktnaudžiavimo atvejus. Tačiau artimiausiu metu Seimas dar nagrinės, ar šis reikalavimas turėtų būti paliktas galioti, ar naikinamas. Šis pokytis laikomas logišku ir proporcingu, nes padeda aiškiau reglamentuoti santykius tarp žemdirbių ir medžioklės plotų naudotojų.

Svarbi naujovė taikoma ir bitynams. Rudųjų lokių padaryta žala bitynams kompensuojama 100 procentų, kai aiškiai nustatoma bičių šeimų ir avilių vertė.

Atsižvelgiant į tai, medžioklės plotų naudotojams rekomenduojama aktyviai dalyvauti žalos vertinimuose, dokumentuoti šėrimo vietas ir jų naudojimo laikotarpius, vengti viliojimo vietų šalia miško želdinių, atsakingai reguliuoti kanopinių populiacijas ir sistemingai fiksuoti prevencinių priemonių taikymą ar netaikymą. Tai svarbu tiek finansinei, tiek reputacinei rizikai valdyti.

Apibendrinant galima teigti, kad atnaujinta metodika didina medžioklės plotų naudotojų finansinę, administracinę ir reputacinę atsakomybę. Didžiausia grėsmė kyla tada, kai situacijos ignoruojamos, o medžioklės plotų naudotojai nedalyvauja procesuose.

Su visa metodikos redakcija galima susipažinti Lietuvos teisės aktų registre.