Rimtų apmąstymų šia tema kilo Vokietijoje, kai kelyje į Dortmundą kalbėjausi su Michaeliu Ageliu iš Leicos. Jis papasakojo apie savo patirtį, kai dirbo fotografu su įvairiomis garsiomis roko grupėmis. Michaelis pasakojo, kad ilgus metus fotografavo Metallica koncertus, ir, pasirodo, grupės vokalistas Jamesas Hetfieldas yra aistringas medžiotojas.
Vis dėlto daug kas apie tai nežino, nes Jameso pomėgis galėtų trukdyti jo muzikos karjerai – juk daugelis tam prieštarauja. Jis kartą JAV net vedė laidą apie medžioklę, bet kilo didžiulė „mėšlo audra“, ir grupė pasakė, kad jis savo laisvalaikiu gali daryti, ką nori, bet geriau pernelyg to neviešinti.
Panaši istorija yra ir su Rammstein bei jų vokalistu Tillu Lindemannu, kuris irgi medžiotojas. Taip pat ir Lietuvoje daugybė visuomenėje gerai žinomų ir gerbiamų žmonių yra medžiotojai, bet garsiai apie tai nepasakoja, nes gali susigadinti reputaciją.
Toks požiūris mane pykdo. Jeigu mes, visi medžiotojai, stovėtume išdidžiai ir neslėptume savo užsiėmimo, galbūt ir visuomenės požiūris būtų kitoks, bet jeigu medžiotojas turi slėptis, išeina, kad darome kažką bloga!
Vis dėlto kiekvienas žinome, kad nieko blogo ir tragiško nedarome, tik reguliuojame gyvūnų populiacijas pagal valstybės nustatytus limitus ir naudojame iš medžioklės gautą produkciją. Taip pat gyvename aktyviai, pažįstame gamtą ir gyvūnus. Kas čia bloga?
Taigi kviečiu visus būti drąsius ir į keistus klausimus, nesupratimą ir pasipiktinimą atsakyti ramiai, su šypsena ir kantrybe, paaiškinti, ką reiškia medžioklė ir kokia jos prasmė. Latvijos žemės ūkio ministras Janis Dūklavas konferencijoje paskelbė, kad medžioklė yra ne pramoga, o gamtos išteklių tvarkymo būdas. Tai labai drąsūs ir mums, medžiotojams, reikšmingi viešai pasakyti žodžiai.
