Skip to content Skip to sidebar Skip to footer

Medžiotojų ir gyvulininkystės ūkio atstovai kreipėsi į ministrus: prašo strateginių veiksmų kovoje su afrikiniu kiaulių maru

Turinys:

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, mėsos perdirbėjų bei kiaulių augintojų asociacijos kreipėsi į Aplinkos ministrą Simoną Gentvilą, Žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką bei Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) su prašymu imtis strateginių veiksmų kovoje su afrikiniu kiaulių maru (AKM) laukinėje faunoje. Kaip teigiama rašte, dėl Lietuvoje plintančio maro, prastėja situacija ne tik žemės ūkyje, tačiau ir žlunga kiaulienos bei jos gaminių eksportas į kitas šalis.

Kaip akcentuojama kreipimesi, nuo pat AKM pradžios (2014 m.) virusas buvo nustatytas daugiau nei 9300 šernų, tačiau šios ligos mastai yra žymiai didesni. Anot rašto iniciatorių, kitose šalyse pavyko likviduoti didžiąją dalį maro židinių, tačiau tam būtinas strateginis planas, kuris būtų nuosekliai įgyvendinamas.

„2023 metais VMVT pastangomis buvo bandoma parengti nacionalinį afrikinio kiaulių maro valdymo veiksmų planą, tačiau pritrūko tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir lyderystės.

Būtina kuo greičiau grįžti prie strategijos rengimo bei patvirtinimo. Reikia drastiškai sumažinti šernų populiaciją ir ją nuolat išlaikyti kaip galima mažesniame lygmenyje, tačiau tai yra sudėtingas procesas, reikalaujantis konkretaus veiksmų plano, koordinuoto veikimo bei finansinių išteklių“, – rašoma kreipimesi.

Asociacijų atstovų teigimu, būtina parengti penkerių metų programą, kurios metu būtų kryptingai siekiama eliminuoti esamus lokalius AKM židinius ir neleisti jiems plisti medžioklės plotuose.

Susiduria su didžiuliais nuostoliais

Kaip akcentuojama kreipimesi, šiuo metu plintantis maras kelia didžiulius iššūkius tiek medžiotojams, tiek žemės ūkio atstovams. Teigiama, kad dėl AKM prevencijos didėjo kiaulių laikytojų gamybos kaštai, atskirais laikotarpiais mažėdavo kiaulių supirkimo kainos, taip pat AKM užsikrėtę ūkiai turėdavo iš naujo atkurti kiaulių bandas.

Pabrėžiama ir tai, kad per 10 metų kiaulininkystės sektorius gavo apie 50 mln. Eur mažiau pajamų.

„AKM virusas šernų populiacijoje užkerta galimybę didinti užimtumą žemės ūkyje, mažina apsirūpinimą mėsos produktais, žlugdo gyvų kiaulių, bei mėsos ir mėsos gaminių eksportą, trukdo gauti didesnes ūkininkų ir mėsos perdirbėjų pajamas. Kadangi Lietuvoje tiesiog neliko teritorijos, kuri nebūtų AKM įtakos zonoje, daug pasaulio valstybių neįsileidžia lietuviškos kilmės kiaulienos ir jos gaminių“, – rašoma kreipimesi.

Rašto iniciatoriai akcentuoja, kad dideli medžioklės plotai tampa visiškai tušti, didžioji dalis šernų gaišta. Nesiimant strateginių veiksmų, net ir šernų populiacijai atsistačius, virusas vėl patenka į tuos pačius medžioklės plotus.

„Ši chaotinė situacija Lietuvoje gali tęstis dešimtmečius ir tai būtų nuostolinga visiems – medžiotojams, ūkininkams, mėsos perdirbėjams ir valstybei“, – pabrėžiama kreipimesi.

Asociacijų atstovai prašo aplinkos apsaugos ministro organizuoti pasitarimą dėl AKM išnaikinimo šernų populiacijoje plano rengimo bei patvirtinti priemones, kurios būtų įgyvendinamos penkerių metų laikotarpyje.

Asociacijos pasiūlė konkrečias priemones:

  • Medžiotojų bei medžioklės būrelių švietimą ir mokymus;
  • Informacijos apie AKM žalą, prevenciją ir likvidavimą sklaidą;
  • Biologinio saugumo priemonių diegimą, laikymąsi ir kontrolę medžioklės būreliuose;
  • Mėsos vėsinimo įrangos dalinį kompensavimą medžiotojus vienijančioms asociacijoms;
  • Šernų gaišenų surinkimą, taikant skatinamąsias išmokas: už pranešimą apie surastą šerno gaišeną mokant bent 30 €, bei 50 € už tokios gaišenos užkasimą/sunaikinimą, išmokant medžioklės ploto vieneto naudotojui;
  • Kompensuoti medžiotojų pastangas atrenkant mėginius AKM tyrimams ir padengti iš valstybės lėšų visus trichineliozės tyrimus visoje Lietuvoje, nepriklausomai nuo to, ar vykdoma aktyvi AKM stebėsena, ar atrenkami tik VMVT nurodyti AKM mėginiai;
  • Išmokas medžiotojui arba medžioklės ploto vieneto naudotojui už sumedžiotas šernų pateles:
    150 eurų išmoka mokama už nuo 12 iki 24 mėnesių amžiaus šerno patelę;
    300 eurų išmoka mokama už vyresnę kaip 24 mėnesių amžiaus šerno patelę.

Š. m. birželio 14 d. Žemės ūkio ministerijoje įvyko iniciatyvą keliančių asociacijų ir ministerijos atstovų susitikimas, kuriame sutarta inicijuoti darbo grupę, pateiktos problematikos sprendinių paieškai. Šiuo metu laukiama darbo grupės sušaukimo ir iniciatyvos iš ministerijų.

Įvertinkite straipsnį

Įvertinimas: 4.3 / 5. Balsavo: 16

Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!

Komentuoti

Kaip prišaudyti priedėlį?

Žiūrėti apžvalgą