Š.m. Rugsėjis žavi savo stebuklais. Žemdirbys seniai turėjo tokį puikų grūdinių kultūrų ir bulvių derlių, linksta šakos nuo obuolių, kriaušių, slyvų ir riešutų gausybės, samanas raudona spalva nudažė spanguolių kilimas, bitės iš šilinių viržių dar galėjo prisinešti medaus.
Gamta nepakluso posakiui: jeigu daug riešutų – mažai bulvių. Visko užderėjo, riešutai gliaudentis pradėjo rugpjūčio pabaigoje, o rugsėjo 8 d., papurčius šakas, jau patys krito žemėn. Grybai savo gausa nustebino net visko mačiusius senus grybautojus dzūkus. Rugsėjo 10 d. Varčios miške radau tokių aikštelių, kad atrodė baravykai papilti iš pintinės, nebuvo net kur kojos pastatyti, vienas šalia kito, visi stovėjo kaip kareiviai, rudgalviai, pasitempę, gražūs, sveiki. Širdis daužėsi nuo tokių vaizdų. Taigi dzūkai atsigavo. Pirmą kartą per gyvenimą pasiūlius kaimynei pintinę rudgalvių baravykų, ji, parodžiusi į savo nuo baravykų dorojimo parudusius pirštus, taktiškai atsisakė. Raudonviršiai ir miškinukai iš vis buvo nelaikomi už grybus. Svieto pabaiga….
Daugeliui medžiotojų rugsėjis – tai pats svarbiausias metų mėnuo – prasideda elnių ir briedžių ruja. Tauriųjų elnių ir briedžių patinai į savo mėgstamas rujos vietas susirenka kartais nueidami ne vieną dešimtį kilometrų, čia stengiasi užimti geriausias, jų įsitikinimu, pasimatymų vietas, kurių dydis labai priklauso nuo brandžių ir pribrestančių patinų skaičiaus. Taurieji elniai užimtas teritorijas pažymi savo kvapais, ragais nutrindami krūmus ir medelius, įsirengdami vieną, kartais dvi voliojimosi vietas (maudyklas), medžiotojų vadinamas „kvapų duobes“ . Jos jau iš toli skleidžia malonų elniams amoniako kvapą, o mes raukomės.
Alytaus rajono Varčios miške elniai teritorijas pradėjo žymėti rugpjūčio paskutinę savaitę, pirmasis elnias balsu mane pasveikino rugpjūčio 25 d. 6 val. 15 min. Atrodė bus puiki ruja, tačiau rugsėjo 6 dieną mišką užplūdo grybautojai. Elnius išstūmė iš užimtų teritorijų, taigi jie susikoncentravo neįžengiamuose šabakštynuose. Pirmi metai, kai aiškiai pradėjo jaustis patelių trūkumas. Jos labiausiai pažeidžiama tauriųjų elnių populiacijos dalis, nes naktimis su jaunikliais ganosi atvirose pievose, jos ir jaunikliai lengviau pagaunami vilkų, dažnai tampa brakonierių grobiu. Pastebėjau, jeigu prie rimto patino susirinkdavo patelės (medžiotojiškai – haremas) tai gretimų teritorijų tauriųjų elnių patinai suprasdami, kad damų gali ir nesulaukti, spjaudavo į savo teritorijas ir ateidavo aiškintis santykių, užvirdavo tikras šaršalas arba kovų laukas, kai keli galingi patinai kovoja, o aplink dar laksto 4 – 6 metų patinukai bandydami baubti. Šiose situacijose mane visada stebina patelių elgsena, jos sau abejingai skabo žoleles ar lapelius ir lygtai visai nekreipia dėmesio į vykstančius mūšius, aišku, nes jos pačios ir yra didysis metų prizas.
Ne visos kovos baigiasi laimingai, Varėnos rajone rastas ragais subadytas galingas tauriojo elnio patinas, o Lazdijų rajone – briedžio patinas. Tai retas atvejis, nes briedžio patinai paprastai kovoje labai preciziškai. Medžiotojai turėjo puikią progą pergudrauti senus patinus ir sumedžioti puikius trofėjus. Tačiau sėlinimas ar prišaukimas gyvūno baubiant labai subtilus reikalas ir kiekvienoje situacijoje yra vis kitoks. Tai priklauso nuo vėjo, gyvūno psichologinės būklės, turimų patelių, ar tarp jų yra pasiruošusių poruotis, reikia mokėti nustatyti gyvūno amžių pagal baubimo tembrą ir t.t.
Aišku viena, kad sėlinimas ant galų pirštų pasiteisina retai, gyvūnui nekyla įtarimas jei girdi ragų stuktelėjimus, šakų laužymus ir pan. Tačiau tai aukštasis medžiotojo kvalifikacijos pilotažas, daugelis medžiotojų per visą gyvenimą taip ir neperpranta šio žaidimo taisyklių, o brandžių patinų laukia tykojimo bokšteliuose. Čia jų sulaukti neįmanoma. Gal ir gerai.
Stebėjau seną patiną savaitę laiko pelkėtoje vietoje. Stebėjausi jo gudrumu ir dvasine ramybe. Į atvirą vietą, keli metrai nuo krūmų, išeidavo tik pilnai sutemus, galėdavo nejudėdamas dvi valandas stebėti besiganančias pievoje pateles, baubdavo subtiliai ir trumpai. Likus pusei valandos iki švintant, be garso dingdavo bruzgyne. Ir tik kartą, kai rūkas buvo toks stiprus, kad nesimatė nieko ir pats nežinojau kur nuklydau, jis drąsiai apėjo savo teritoriją baubdamas ir už kokį 40 metrų 5 val. ryto balsu iškeikė mane nevykėlį. Jį praminiau rūkų klajūnu. Įspūdžiai fantastiniai, lauksime kito rugsėjo.
Primenu, kad sumedžiojus tauriojo elnio ar briedžio patiną, prieš pradedant jį gabenti, būtina padaryti privalomus įrašus medžioklės lape.
Šiuo metu dar galite medžioti: kiaunes, šeškus, bebrus, lapes , mangutus, audines, šernus ir stirninų patinus, maža pastabėlė, senų patinų netraukite už ragų, jie jau gali likti rankoje. Paukščių medžioklės mėgėjai dar gali mėgautis ančių ir karvelių keršulių medžiokle, galite reguliuoti kovų ir pilkųjų varnų populiaciją.
Medžioklės klausimuose velniava nesibaigia. Rugpjūčio 3 d. EK REACH komiteto posėdyje pritarta švino naudojimo uždraudimo šlapžemėse. Lietuvos atstovas balsavime susilaikė, iš esmės pritarė. Primenu, šlapžemės, tai natūralūs ir dirbtiniai, stovintys ir bėgantys vandens telkiniai bei užliejamos pievos bei esamos ir nusausintos pelkės, bei 100 – 300 metrų apsaugos zona. Nutarimas įsigalios praėjus 24 mėn. po paskelbimo. Taigi sudie rusiškos gamybos lygiavamzdžiams ginklams. Jau pusę metų laužomos ietys dėl Medžioklės taisyklių pakeitimų. Tačiau kokios jos bus, niekas nežino, manau jos bus pasirašytos iš karto po rinkimų ir beveik garantuoju medžiotojui nežada nieko gero, nes būtų pasirašytos jau dabar.
Ruošiama nauja medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodika ir tvarka. Ji aiškiai gina žemės ir miškų savininkų interesus, manau irgi bus pasirašyta po rinkimų. Viešumoje nesvarstoma, medžiotojus vienijančios visuomeninės organizacijos neinformuotos. Stebina kai kurie Aplinkos ministerijos sprendimai, pvz. galimybė medžioti Žuvinto rezervate. Būdamas aktyvus medžiotojas visada manau, kad tam tikrų raudonųjų linijų peržengti negalima, o jos peržengtos vardan populiarumo tarp vietinių gyventojų artėjant rinkimams. Žmogau, būsimas seimo narį, ką dar galėtum parduoti, kad pakliūtum į tą pastatėlį Gedimino prospekte..
