Skip to content Skip to sidebar Skip to footer

Lyg už­bur­ta­me ra­te su­ka­si vil­kų pjau­na­mos avys ir limi­tuo­ta me­džiok­lė

Alytaus rajono savivaldybės administracijoje jau gauta dvidešimt gyventojų prašymų atlyginti žalą už 90 vilkų papjautų gyvulių, tarp kurių beveik visos avys. Europoje ir kartu Lietuvoje saugomi vilkai dabar rajone pasidarbavo stipriau nei per visus praėjusius metus, kai šie žvėrys nugalabino 75 žmonių laikomus gyvūnus, kurių dauguma taip pat buvo avys. Medžiotojų ir kai kurių ūkininkų įsitikinimu, reiktų didinti metinius Aplinkos ministerijos nustatomus vilkų sumedžiojimo limitus, šių žvėrių sergėtojai gyvulių augintojams siūlo laukuose įsirengti elektrinius aptvarus, kad vilkai lengvai nepatektų į ganyklas.

Suėdė maždaug 300 kilogramų telyčią

Alytaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Irma Stenionienė sako, kad šįmet vilkai savo jauniklius ieškotis maisto pradėjo mokyti kiek anksčiau nei ankstesniais metais, – anksčiau taip atsitikdavo vasaros pabaigoje, rudens pradžioje, dabar jau vidurvasarį ūkininkų gyvuliai pradėjo kentėti nuo šių žvėrių išpuolių. Tai, vedėjos pastebėjimu, siejama su galimai padidėjusia vilkų populiacija.

Labiausiai nuo šių plėšrūnų kenčia Raitininkų ir Daugų seniūnijos gyventojų gyvuliai, vilkų papjautų gyvūnų atvejai fiksuojami ir Alytaus bei Alovės seniūnijose.

Iki šiol Alytaus rajono savivaldybės administracija yra gavusi dvidešimt gyventojų prašymų atlyginti žalą už 90 vilkų papjautų gyvulių, tarp kurių beveik visos avys. Iš šio skaičiaus – du nugalabinti veršeliai ir miško plėšrūnų suėsta maždaug 300 kilogramų telyčia.

„Mūsų skyrius nagrinėja gautus gyventojų prašymus atlyginti žalą už vilkų papjautus gyvulius. Vykstame į vietą, fiksuojame padėtį. O žalą pagal nustatytą tvarką iš valstybės biudžeto atlygina Aplinkos ministerija. Pavyzdžiui, už vilkų papjautą sertifikuotą, veislinės bandos suaugusią avį vidutiniškai mokama 225 eurai, už nesertifikuotą – apie 180 eurų. Beje, dažniausiai vilkai kėsinasi į suaugusias avis ir, kiek tenka pastebėti, jos sudraskomos paryčiais. Už vilkų apdraskytus, bet nepapjautus gyvulius žala nėra atlyginama“, – pasakojo Žemės ūkio skyriaus vedėja I.Stenionienė.

Kad vis daugiau Alytaus rajono gyventojų gyvulių nukenčia nuo Europoje ir kartu Lietuvoje saugomų vilkų, liudija konkretūs skaičiai. Per praėjusius metus savivaldybės administracija gavo 24 gyventojų prašymus atlyginti nuostolius už šių keturkojų nužudytus 75 gyvulius, kurių daugumą taip pat sudarė avys. Už tai žmonėms iš valstybės biudžeto buvo išmokėta beveik 9 tūkst. eurų.

Apie sumedžiojimo limito didinimą – specialistai, ūkininkai ir medžiotojai

Aplinkos ministerija, siekdama užtikrinti palankią vilko rūšies apsaugos būklę ir atsižvelgdama į šių žvėrių populiacijos būklės stebėsenos duomenis, mokslinius tyrimus, einamajam medžioklės sezonui iki spalio 15osios patvirtina jų sumedžiojimo limitą. Pavyzdžiui, 2020–2021 metų medžioklės sezonui buvo nustatytas 175 vilkų sumedžiojimo limitas. O juos galima medžioti nuo spalio 15osios iki kovo 31osios. Anksčiau išnaudojus limitą, medžioklė nutraukiama Aplinkos ministerijos sprendimu.

Šįmet taip buvo padaryta kovo pradžioje.

Alytaus medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko Vytauto Kucevičiaus teigimu, dažniausiai vilkų sumedžiojimo limitas baigiamas iki Naujųjų metų arba vasario pradžios, tik šįmet vėliau, tikriausiai tai buvo susiję su pandemija dėl koronaviruso: „Mūsų medžiotojai per praėjusį sezoną sumedžiojo keturis vilkus apie Punią. Medžiotojai tikrai pastebi padidėjusią vilkų populiaciją, todėl nieko nuostabaus, kad nuo šių žvėrių nukenčia žmonių gyvuliai.“

V.Kucevičiaus įsitikinimu, šią problemą būtų galima išspręsti padidinus sumedžiojamų vilkų limitą ir paankstinus jų medžiojimo laiką. Jis sakė, kad Latvijoje šiuos žvėris medžioti jau galima nuo liepos vidurio.

Kaip išeitį naminių gyvulių apsaugai nuo vilkų išpuolių – didinamą jų sumedžiojimo skaičių mato ir rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja I.Stenionienė: „Vilkai yra protingi gyvūnai. Jei būtų medžiojami labiausiai gyventojų gyvulius kankinančiose teritorijose, jie tai pajustų ir iš tokių teritorijų pasitrauktų.“

Vedėjos tvirtinimu, ūkininkams, ypač auginantiems po kelis šimtus avių, tikrai yra sudėtinga jas nakčiai parginti į tvartus. O avių rajono žmonės laiko nemažai. Nuo metų pradžios iki rugsėjo rajono gyventojai augino beveik 9 tūkst. oficialiai registruotų šių gyvulių. Iš šio skaičiaus beveik 1 tūkst. 400 avių yra penkiuose ūkiuose, kuriuose šių gyvulių – po 150 ir daugiau.

Alovės seniūnijoje Poteronių kaime ūkininkaujanti Daiva Janulevičiūtė – viena iš stambiausių rajone avių augintojų, turinti apie 200 šių gyvulių ūkį. Jos ūkyje rugsėjį pirmąkart apsilankė vilkai, papjovė keturias, prie pat namų atėjusias avis, ir dar dvi sužeidė.

„Man atrodo, kad reikia didinti sumedžiojamų vilkų limitus, kitaip ši bėda neišsispręs“, – teigė D.Janulevičiūtė.

Ar gali padėti elektriniai aptvarai?

Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius neigiamai vertina norą prisidengiant vilkų daroma žala ūkininkams didinti per sezoną sumedžiojamų vilkų limitą: „Limitas nustatomas, atsižvelgiant į populiacijos stabilumą, jos būklę, mokslininkų pateikiamus pasiūlymus. Vilkų populiacija turi turėti sveiką būseną, ji turi atlikti savo darbą gamtoje. Norint, kad jie nepjautų ūkininkų avių, vilkus reiktų mažinti drastiškai. Tikrai manau, kad nesugrįš tarybiniai laikai, kai beatodairiškai buvo šaudomi vilkai ir net maži vilkiukai.“

A.Laurinavičiaus tvirtinimu, ūkininkai avis galėtų ganyti elektriniais aptvarais užtvertose teritorijose, jiems įrengti skiriama europinė parama, taip pat tai gali kompensuoti savivaldybės.

„Baltijos vilko“ tarybos pirmininkas sakė, jog, vadovaujantis Aplinkos ministerijos patvirtintu vilko apsaugos planu, siekiant išlaikyti vilkų populiaciją, reiktų, kad Lietuvoje gyventų nuo 31 iki 62 jų šeimų.

Kaip informavo Aplinkos ministerija, šiuo metu Lietuvoje yra ne mažiau kaip 63 jauniklius vedusios vilkų šeimos.

Apie tai, kad, norint gyvulius apsaugoti nuo vilkų užpuolimo, ūkininkams yra sudaryta galimybė gauti europinę paramą elektriniams aptvarams įsirengti, kalbėjo ir Alytaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja I.Stenionienė: „Tačiau tam reikalingos ir pačių ūkininkų investicijos, kurių ne visi turi. O norint elektriniais aptvarais aptverti didelius plotus, būtinos tikrai nemažos investicijos. Yra ir kitas dalykas – nei paprastos tvoros, nei elektrinės gyvulių nuo vilkų gali ir neapsaugoti, nes nėra garantijų, kad šie žvėrys jų neperšoks.“

Alovės seniūnijos ūkininkės D.Janulevičiūtės teigimu, jai būtų sudėtinga elektriniu aptvaru užtverti 5 ar 10 hektarų avių ganomas pievas: „Kažin ar tokie aptvarai išgelbėtų. Teko girdėti, kad vilkai ir per juos patenka prie gyvulių ir juos papjauna.“

Tad kol kas sukamasi tarsi užburtame rate tarp vilkų pjaunamų avių, limituotos medžioklės ir pasiūlymų ūkininkams įsirengti elektrinius aptvarus. Labai panašu, kad tas ratas dar suksis ilgai, nes vieniems svarbu išsaugoti gyvulius, kitiems – vilkus, aukso vidurio kol kas niekas nepasiūlo.

Įvertinkite straipsnį

Įvertinimas: 4 / 5. Balsavo: 18

Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!

Komentuoti

Kaip prišaudyti priedėlį?

Žiūrėti apžvalgą