Lapkričio 3-ioji gali tapti oficialia Medžiotojų diena: Seime registruotas istorinis siūlymas

Lietuvos Seime registruotas Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma lapkričio 3-iąją — šventojo Huberto dieną — oficialiai paskelbti Medžiotojų diena. Jei iniciatyvai bus pritarta, tai bus pirmas kartas, kai medžiotojų bendruomenė sulauks tokio valstybinio pripažinimo.

Įstatymo pataisas inicijavo Seimo narės socialdemokratės Ilona Gelažnikienė ir Jūratė Zailskienė. Projektas Seime registruotas 2026 m. kovo 18 dieną numeriu XVP-1249 ir šiuo metu yra pateikimo stadijoje.

Kodėl būtent šventasis Hubertas?

Šventasis Hubertas krikščioniškoje tradicijoje laikomas medžiotojų globėju. Jo diena — lapkričio 3-ioji — jau seniai minima Lietuvos medžiotojų bendruomenėse: rengiami šventiniai minėjimai, šv. Mišios, edukaciniai renginiai ir visuomeninės akcijos. Tačiau iki šiol ši data neturėjo oficialaus statuso valstybės atmintinų dienų kalendoriuje.

Inicijatorės projekte pabrėžia, kad šventojo Huberto dienos įteisinimas būtų ne tik simbolinis gestas, bet ir galimybė plačiau pristatyti visuomenei medžioklės kultūrą, jos raidą bei medžiotojų vaidmenį laukinės gyvūnijos valdyme.

Medžioklė — ne tik hobis

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte medžioklė apibūdinama kaip viena seniausių žmogaus veiklų, kurios paskirtis per amžius iš esmės pasikeitė. Šiandien medžiotojai atlieka svarbias funkcijas, kurios dažnai lieka nepastebėtos platesnei visuomenei.

Projekte akcentuojama, kad Lietuvos medžiotojai aktyviai dalyvauja laukinių gyvūnų populiacijos reguliavime, prisideda prie žalos žemės ūkiui ir miškams mažinimo, vykdo užkrečiamųjų ligų — tokių kaip afrikinis kiaulių maras — plitimo prevenciją. Ši veikla grindžiama bendradarbiavimu su atsakingomis valstybės institucijomis ir teisės aktuose nustatytomis priemonėmis.

Lietuvoje šiuo metu yra daugiau kaip 30 tūkstančių medžiotojų. Jie ne tik vykdo praktines gyvūnų populiacijos valdymo funkcijas, bet ir informuoja apie aplinkosaugos pažeidimus, dalyvauja edukacinėse veiklose, socialinėse iniciatyvose ir gamtosaugos projektuose.

Raudonės pilis — šventojo Huberto šventės širdis

Nors oficialaus statuso šventoji Huberto diena dar neturi, jos minėjimas Lietuvoje jau tapo ryškia tradicija. Svarbiausias šios šventės centras — Raudonės pilis Jurbarko rajone, kur kasmet rengiama nacionalinė medžioklės trofėjų paroda. Pastaraisiais metais čia vyko ir Europos elnių baubimo čempionatas, pritraukęs tarptautinį dėmesį.

Šie renginiai kasmet sulaukia tūkstančių lankytojų — tiek medžiotojų, tiek plačiosios visuomenės. Tai rodo, kad medžioklės kultūra Lietuvoje yra gyva, matoma ir domina žmones.

Ką tai reikštų medžiotojų bendruomenei?

Šventojo Huberto dienos įtraukimas į oficialų atmintinų dienų sąrašą būtų reikšmingas žingsnis keliais aspektais. Visų pirma, tai suteiktų valstybinį pripažinimą veiklai, kuri per šimtmečius formavo Lietuvos kaimo kultūrą ir tradicijas. Antra, oficialus statusas sudarytų geresnes sąlygas organizuoti visuomeninius renginius, skatinti dialogą tarp medžiotojų ir platesnės visuomenės bei formuoti teigiamą medžioklės kultūros įvaizdį.

Inicijatorės taip pat pabrėžia, kad tokia diena skatintų atsakingos ir etiškos medžioklės principus, pagarbą gamtai ir bendruomeniškumą — vertybes, kurios yra medžioklės kultūros pagrindas.

Kas toliau?

Projektas šiuo metu laukia Seimo komitetų svarstymo. Atmintinų dienų įstatymo pakeitimai paprastai neprieštaringi, tačiau galutinis sprendimas priklausys nuo politinės valios ir parlamentinės darbotvarkės.

Medžiotojų bendruomenė šį siūlymą vertina teigiamai — tai galimybė ne tik paminėti savo tradiciją, bet ir parodyti visuomenei, koks iš tiesų yra šiuolaikinio medžiotojo vaidmuo gamtos ir laukinės gyvūnijos išsaugojime.