Šiuo metu aplinkos ministro įsakymu Lietuvos giriose skaičiuojami vilkai. Naujoji apskaita turėtų išsklaidyti abejones dėl tikrojo šalyje gyvenančių vilkų skaičiaus ir leistų apsispręsti, kokių priemonių imtis reguliuojant vilkų populiaciją. Kol žemdirbių organizacijos ir ministerijos problemą sprendžia raštais, ūkininkai savo gyvulius mėgina apsaugoti įvairiausiais būdais.
Vištyčio seniūnijos Rėčiūnų kaime ūkininkaujanti Onutės ir Arūno Kartavičių šeima jau ne sykį yra nukentėjusi nuo vilkų. Pernai jie patyrė ypač didelių nuostolių, nes plėšrūnai išpjovė kone visą avių prieauglį – apie 20 jaunų ėriukų. Baisiausia, kad pilkieji į ūkį nepabijojo atbėgti vidury dienos, o visą egzekuciją matė šešerių metų ūkininkų sūnus. Vaiko akivaizdoje vilkas nusitempė dvi aveles. Tačiau viskas tuo nesibaigė. Iš kelionės grįžusi šeima aptvare rado išpjautą beveik visą avių prieauglį.
Ilgai nelaukę ūkininkai užsitvėrė specialiomis tvoromis ir Panevėžio rajone, veislyne, įsigijo alabajų (Vidurio Azijos aviganių) veislės vilkogaudę Žakut.
„Mes nelaukėme, kol mums kas padės ir ėmėmės priemonių patys, – sako O. Kartavičienė. – Nežinau, ar tai sutapimas, ar tikrai mūsų Žakut – avių „angelas sargas”, bet šįmet plėšrūnai dar nenunešė nė vienos avelės. Aišku, dabar avys uždarytos, tai vilkai ir neprieina, bet šiuo metu mes jaučiamės gana ramiai“, – pasakoja ūkininkė O. Kartavičienė, kuri, be kita ko yra ir Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkė.
Pasak Kartavičių, vilkogaudė Žakut puikiai saugo ūkio teritoriją, perspėja apie nepažįstamą žmogų, nepuola iš pasalų, su pažįstamais elgiasi ramiai, nors glostoma nesileidžia. Šeimos nariams ji be galo atsidavusi ir ištikima.
„Ypatingų pastangų auklėjant šiuos šunis tikrai nereikia. Užtenka tiesiog bendrauti, paleisti palakstyti, pagirti už gerą elgesį ir aiškiai parodyti, koks elgesys nepatinka, – aiškino ūkininkai. – Žakut gyvena su avimis tvarte. Kartais užbėga pas mus į namus, bet tik į koridorių. Vilkogaudžiui reikia laisvės ir erdvės. Tikimės, kad vien jos kvapas atbaido vilkus, nes pėdų aplinkui randame dažnai. Nenorėtume, kad mūsų gražuolei tektų stoti į kovą su plėšrūnu“.
Pasak O. Kartavičienės, grėsmė nukentėti nuo vilkų vis tiek labai reali. Mat aplinkos ministras Valentinas Mazuronis šįmet anksti pasirašė įsakymą nutraukti vilkų medžioklės sezoną. Tai sukėlė nemažą pasipiktinimo bangą ne tik tarp Vilkaviškio rajono, bet ir tarp visos šalies ūkininkų.
Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) išsiuntė raštus Prezidentei, Aplinkos, Žemės ūkio ministerijoms bei Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai, prašydama pirma ištirti situaciją, suskaičiuoti vilkų populiaciją ir išgirsti ūkininkus, kurie kasmet nukenčia nuo šių plėšrūnų siautėjimo ir patiria nemenkų nuostolių.
Per pastaruosius metus vilkų papjaunamų gyvulių ypač padaugėjo Vilkaviškio ir Pakruojo rajonuose. Ganomus gyvulius šie plėšrūnai nuolat užpuola Kauno, Kupiškio, Biržų, Pasvalio, Kaišiadorių, Jurbarko, Švenčionių rajonuose. Per vieną ganiavos sezoną kai kuriuose rajonuose netekta beveik pusšimčio gyvulių.
Pasak LŪS, šalyje nėra sudraskytų gyvulių registro, kuriame galėtų būti kaupiami duomenys apie laukinių gyvūnų daromą žalą naminiams gyvuliams. Toks registras padėtų ne tik sprendžiant vilkų medžioklės problemą, bet ir teiktų aiškius statistinius duomenis, leidžiančius nuspręsti, kuriuose regionuose drausti ar leisti medžioti tam tikras laukinių gyvūnų rūšis.
Rajono ūkininkai sako, kad viskas, ką jie šiuo metu gali padaryti, – drausti gyvulius ir patys juos saugoti.