Kasmet, ypač prieš vilkų medžioklės sezono pradžią, viešojoje erdvėje keliama įtampa apie „neregėto masto“ vilkų daromą žalą ir išpuolius. Tačiau vilkų padarytos žalos naminiams gyvūnams statistika per paskutinius trejus metus kinta tik statistinės paklaidos ribose. Be to, pastarųjų savaičių pranešimai apie vilkų papjautus gyvulius nėra išskirtinis šių metų faktas – šiuo laikotarpiu vilkai moko savo jauniklius medžioklės paslapčių. Todėl demonizuoti šio plėšrūno pavienius išpuolius ūkiuose ir tariamai jo keliamą siaubą žmonėms nėra teisinga. Atminkime, kad per paskutinius dešimtmečius nėra registruoto nė vieno atvejo, kuomet buvo vilko užpultas ar sužalotas žmogus.
Jaučiu pareigą paaiškinti išsamiau savo sprendimą.
Šių metų sprendimas dėl vilkų sumedžiojimo kvotos yra dviejų etapų, kurie reikalingi maksimaliai taikant atsargumo principą. Šis principas aplinkos politikoje taikomas tuomet, kada nėra žinomos tikslios galimos pasekmės.
Taigi, pradžiai yra patvirtinama tokia pati kaip ir ankstesniais metais 60-ies vilkų sumedžiojimo kvota. Remiantis atnaujintu Vilko apsaugos planu, papildomą 50-ies vilkų sumedžiojimo kvotą bus galima išduoti, jeigu medžioklės sezono metu bus išnaudota sumedžiojimo kvota, taip pat įvertinus vilkų populiacijos paskutinės apskaitos duomenis.
Be kita ko, susitarėme su Žemės ūkio ministerija Kaimo plėtros programoje bus įtrauktos prevencinės priemonės, kurios saugotų naminius gyvulius nuo vilkų užpuolimų.
Naujai parengtą vilko apsaugos planą vertinu kaip kokybinį šuolį, siekiant objektyvių ir patikimų duomenų mūsų šalies vilkų populiacijos dydžiui įvertinti. Šis planas – tai bendras mokslininkų, medžiotojų ir aplinkos apsaugos nevyriausybinių organizacijų darbo rezultatas – jis paskatins ne tik kokybiškiau rinkti informaciją apie Lietuvos vilkus, bet ir ateityje priimti tinkamus sprendimus vilkų populiacijai nustatyti bei jai reguliuoti. Tačiau šis planas dar tik patvirtintas, todėl tvirtai teigti, kad jau turime kokybiškai naują ir visapusišką vilkų būklės paveikslą, yra per anksti.
Dar keli svarbūs dalykai, kuriuos, mano nuomone, būtina sutarti iki kitų metų vilkų medžioklės sezono pradžios.
Manau, reikalinga rasti būdą, kad pirmiausiai būtų sumedžiojami tie vilkų individai, kurie nedalyvauja veisimosi procese ir kurie neturi savo teritorijų. O vilkų šeimos alfa patinas ar patelė turėtų būti medžiojami tik kraštutiniais atvejais.
– vilko padarytos žalos atlyginimas yra būtinas, bet nėra problemos sprendimas, atsižvelgdami į vilkų elgseną ir jų veiklos teritorijas, turime rasti būdus, tokias ūkininkavimo formas, kurios būtų palankios ir vilkams, ir avims, ir ūkininkams, t.y. būtina konkrečiai nutarti, kokia forma bus teikiama parama prevencijos priemonėms ir kaip padengiamos ūkininkų papildomos išlaidos saugantis nuo vilkų daromos žalos rizikingose vietovėse, lyginant su vietovėmis, kur tokių papildomų išlaidų ūkininkai nepatiria;
– reikia pasiekti, kad su skerdienos atliekomis, gaišenomis būtų elgiamasi labai atsakingai, užtikrinti, kad jos nebūtų prieinamos plėšrūnams ir jų neviliotų prie žmogaus gyvenamosios vietos;
– į prevencijos priemonių aptarimą/planavimą reikia įtraukti kinologus, kurie galėtų būti sąjungininkai pateikiant pasiūlymus, informacijos apie aviganių šunų veisles, kurie naudojami gyvulių bandoms apsaugoti ir valdyti.
Tik bendromis pastangomis pasieksime idilišką būseną – kad vilkas sotus būtų ir avis sveika liktų! Pavienėmis pastangomis norimo rezultato nepasieksime.
