Praleisti ir pereiti į turinį Skip to sidebar Skip to footer

Kelyje partrenktas žvėris – rūpestis ar turtas?

Turinys:

Šiltuoju metų laiku suaktyvėjus naujų ganyklų, medžioklės plotų ar patelių bei patinų paieškoms, gyvūnų nebaugina net pavojinga kliūtimi galintis tapti intensyvaus eismo kelias. Netikėtumo veiksnys dažnai lemia tai, kad vairuotojai nespėja laiku sustabdyti automobilio, o keturkojai KET pažeidėjai – partrenkiami.

Kaip pasakojo Lietuvos automobilių kelių direkcijos kelių priežiūros skyriaus vedėjas Henrikas Jurkuvėnas, nesvarbu, ar gyvūnas numušamas valstybinės reikšmės magistraliniame, rajoniniame, krašto ar vietinės reikšmės kelyje, ar tiesiog gatvėje, pagal galiojančius šalyje teisės aktus, kviečiamas tos teritorijos medžiotojų draugijos atstovas.

„Kelio savininkas negali nieko daryti. Ir ne tik jis. Pastebėjęs numuštą gyvūną žmogus turėtų pranešti telefonu 112, o pagalbos tarnybos pareigūnai jau žinos, kam paskambint. Skambinti pagalbos tarnyboms reikia bet kuriuo atveju, kadangi tai susiję ir su higiena, sanitarija, laukinių žvėrių apskaita“, – komentavo kelių direkcijos atstovas.

Pasirūpina ir sumaitotais gyvūnais

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas pažymėjo, kad numušti laukiniai žvėrys yra medžioklės plotų naudotojų nuosavybė. Informuoti apie partrenktą gyvūną, jie tuojau atvyksta jo pasiimti. Jeigu mėsa išsilaikiusi tiek, kad būtų naudojama maistui, anot pašnekovo, ji ir sunaudojama pagal paskirtį. Jei ne – utilizuojamas pagal nustatytą tvarką.

Medžioklės plotų naudotojas negali atsisakyti išsigabenti numuštą žvėrį net jei, tarkime, šis pakliuvęs po traukiniu yra visiškai sumaitotas. Kadangi ant kelio gulę gyvūnai tampa jų turtu, anot E. Tijušo, tokį poelgį sunku būtų pavadinti prievole.

E.Tijušas pasakojo, kad statistikos apie tai, kiek gyvūnų numušama šalies keliuose niekas nefiksuoja. Anot pašnekovo, taip pat įdomi būtų ir informacija apie tai, kiek vairuotojų per metus nusiveža kritusius žvėris niekam apie tai nepranešę. Tautiečių negąsdina ir už neteisėtą svetimo turto pasisavinimą gręsianti administracinė atsakomybė.

„Yra institucijos, galinčios tai kontroliuoti, tik tiek, kad jos nėra pajėgios to padaryti. Juk nepastatysi keliuose nei tiek policijos pareigūnų, nei aplinkos apsaugos inspektorių, kurie galėtų sužiūrėti kiekvieną numuštą gyvūną“, ─ konstatavo medžiotojų ir žvejų draugijos atstovas.

Būtina susisteminti informaciją

Pareiga užtikrinti, kad kelias būtų saugus ir išvažiuojamas, anot H. Jurkuvėno, tenka jo savininkui. Kuomet kliūtimi tampa partrenktas gyvūnas, jis privalo kuo greičiau informuoti apie tai atsakingas institucijas bei pastatyti įspėjamuosius ženklus.

Pašnekovas tikino, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija skambučių tokiais klausimais nesulaukianti. Anot jo, žmonės vis labiau įpranta skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Kuomet nutrenkiami mažesni gyvūnai, dvėselienos klausimą pasitelkdama paukščius ir plėšriuosius žvėris išsprendžia pati gamta.

Greitai sureaguoti ir išvežti partrenktus gyvūnus, E. Tijušo teigimu, praktiškai neįmanoma, kol kelius daugiausiai prižiūrintys policijos pareigūnai neturi susistemintos informacijos apie medžioklės plotų valdytojus. Anot jo, paprastai yra kreipiamasi rajoninę medžiotojų organizaciją, bandoma nustatyti kokia tai teritorija ir kam priklauso medžioklės plotai. Tuomet galiausiai informuojami jų naudotojai.

„Reikėtų sukurti labai jau sudėtingą sistemą tam, kad visi žinotų reikiamą informaciją ir galėtų greitai reaguoti“, – svarstė pašnekovas.

Tvoros migracijos nesustabdo

Anot H.Jurkuvėno apsauginės tvoros, sumažina keliuose žūstančių gyvūnų skaičių ir apsaugo žmones nuo susidūrimo su jais, tačiau visiškai apriboti judėjimo neįmanoma. Kaip pasakojo kelių priežiūros skyriaus specialistai tokiu metu tiek stambieji gyvūnai, tiek ir smukesni stengiasi įveikti įprastame migracijos kelyje atsiradusią kliūtį.

„Vis vien jie eina, ieško, laužia, traukia ir daro kitokius dalykus, kad tik galėtų judėti į priekį. Tvora nėra panacėja nuo visų bėdų. Kažkiek sumažina incidentų skaičių, apsaugo gyvūnus, tačiau visiškai jų nesustabdo“, – tikino pašnekovas, pridurdamas, kad keliuose yra daug ruožų, kuriuose įrengtos tvoros, tačiau paliekami ir apie susidūrimo su žvėrimis pavojų įspėjantys ženklai.

15min

Įvertinkite straipsnį

Įvertinimas: 0 / 5. Balsavo: 0

Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!

Palikti komentarą

Kaip prišaudyti priedėlį?

Žiūrėti apžvalgą