GRYNAS.lt komanda kartu su Varėnos rajono medžiotojais antradienį patraukė į šernų medžioklę. Šiuo metu vyrai, ant peties persimetę šautuvą, į bokštelius lipa kone kiekvieną vakarą. Skaudančia širdimi jie vykdo paliepimą – afrikinio kiaulių maro zonoje naikinti šernus, platinančius pavojingą virusą.
Vakaro laimikis – 30 kg šernas
Antradienį vakare „Grūdos“ medžiotojų būrelis susiruošė į medžioklę. Varėnos rajone šalia Musteikos kaimo esančiame Viršmusteikio miške medžiotojų šūviai šiuo metu girdisi nuolat. Vyrai kone kas vakarą traukia į pasienio su Baltarusija zonoje esantį mišką, kuriame jie, įsitaisę bokšteliuose, medžioja šernus.
Vykdant reikalavimus beatodairiškai mažinti šernų populiaciją medžiotojai priversti investuoti vis daugiau laiko ir pinigų. Šiuo metu „Grūdos“ būrelio vyrai ruošia dar vieną bokštelį, iš kurio taikysis į šernus. Taip pat jie pasiryžę stebėti šernų pėdsakus, kurie išduoda jų judėjimo kryptį ir intensyvumą.
Į medžioklę traukiančius būrelio narius sieja glaudūs giminystės ryšiai, sutvirtinti ilgametėmis šeimos medžioklės tradicijomis. Averkų šeimos vyrai – medžiotojai. Pirmasis juo tapo būrelio pirmininko Vytauto Averkos tėvas Vincas Gediminas. Taip pat medžiotojai V. Averkos dėdės – Petras ir Algis. Šeimos tradicijoms ištikimas ir medžiotojų būrelio pirmininko sūnėnas Giedrius.
Antradienį pirmam nušauti šerną pasitaikė garbė medžioklės vadovui, Varėnos rajono medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovui Rolandui Micevičiui. Gerokai nuo šerno nutolęs vyras jį nušovė tik spėjęs pasirodyti medžioklės vietoje.
Dar neįlipus į aukštą bokštelį patyrusio medžiotojo žvilgsnį patraukė kriuksintis maždaug vienerių metų 30 kg sveriantis šernas. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo patelė. Kol su medžiotojais buvo žurnalistai, daugiau šūvių miške nesigirdėjo.
V. Averkos akiratyje sutemus taip pat pasirodė šernas. Tačiau laukinis gyvūnas, kaip sakė medžiotojas, buvo pernelyg toli, kad būtų įmanoma į jį nusitaikyti. O visai netrukus jis pasitraukė gilyn į mišką.
Medžiotojas: darbas prasideda tik nušovus šerną
Vyrai sakė, kad namo šernų parsineša toli gražu ne kasdien – kartais tenka grįžti ir tuščiomis. Taip pat jie tikino, kad šernai – atsargūs ir protingi gyvūnai. Jei iš bokštelio jį pavyksta nušauti, kitą vargiai toje pačioje vietoje kitą dieną sutiksi – reikia pertraukos. Taip pat jie turi labai gerą uoslę. Todėl medžiotojam išlikti nepastebėtiems nėra paprasta.
Vykdant reikalavimus beatodairiškai mažinti šernų populiaciją medžiotojai priversti investuoti vis daugiau laiko ir pinigų. Šiuo metu „Grūdos“ būrelio vyrai ruošia dar vieną bokštelį, iš kurio taikysis į šernus. Taip pat jie pasiryžę stebėti šernų pėdsakus, kurie išduoda jų judėjimo kryptį ir intensyvumą.
Tačiau šiuo metu tam labiausiai trukdo seniai iškritęs suplūktas sniegas. „Šernų pėdsakų stebėsena būtina“, – sako V. Averka. Kaip tik todėl jis kasdien žvelgia į sinoptikų prognozes, tikėdamasis šviežio snygio, padėsiančio geriau įvertinti šernų populiaciją.
O nušovus šerną, kaip sako R. Micevičius, „visa romantika baigiasi“. Tuomet prasideda fizinis darbas. Iš miško pargabentas kruvinas dar garuojantis šernas turi būti pakabinamas sandarioje ir šaltoje erdvėje ir ten laikomas, kol Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto darbuotojai atliks laboratorinius tyrimus, kurie nustatys, ar nušautas žvėris nesirgo užkrečiama liga.
Nuo kabančio šerno turi būti nudiriamas kailis. Taip pat būtina paimti ir mėginius (kraują ir dalį vidaus organų) tyrimams. Mėginiai pristatomi teritorinei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos padaliniui (VMVT), kuris, sužinojęs tyrimų rezultatus, apie juos informuoja ir pačius medžiotojus.
Netiki, kad bus išnaikinti visi šernai
Vis dėlto R. Micevičius skundėsi, kad tyrimai vyksta pernelyg ilgai. Anot jo, atsakymų reikia laukti kone savaitę, nors oficialiai skelbiama, kad jie padaromi ilgiausiai per dvi dienas.
O per tą laiką skerdienos medžiotojai dalintis negali. Ją maistui galima naudoti tik tuomet, jei paaiškėja, kad šernas buvo sveikas. „Pralaukus šeštadienį ir sekmadienį, o pirmadienį atidavus mėginį, atsakymą gauni tik trečiadienį. Na, prašau, išeina penkios dienos“, – GRYNAS.lt kalbėjo medžiotojas.
Taip pat jis pridėjo, kad medžiotojai norėtų nemokamų tyrimų, kadangi šiuo metu sumedžiojama nemažai šernų. Ir sumokėjus už visų mėginių ištyrimą, susidaro nemenka suma.
Galiausiai vyrai aiškina šernus šaudantys skaudančia širdimi. Anot jų, geri medžiotojai savo noru tiek daug šernų niekada nešaudytų. Tačiau jie priduria, kad kito pasirinkimo nėra – taip juos įpareigoja elgtis VMVT ir Aplinkos ministerija.
Vasario 5-ą dieną VMVT vykusio pasitarimo su mokslininkais, Aplinkos ministerijos atstovais, aplinkosaugininkais metu buvo dar kartą patvirtinta ta pati taktika: norint užkirsti kelią ligos plitimui, būtina mažinti šernų populiaciją.
Pasidarimo dalyvių nuomone, 1934 m. mūsų šalyje šernai buvo skaičiuojami šimtais, o dabar jau dešimtimis tūkstančių. Jų populiacija greitai didėja ir dėl papildomo šėrimo, taikomo ne tik žiemos periodu. Šiuo metu daugelyje šalies rajonų šernų populiacijos savo gausa yra peržengusios natūralias ribas, tad esant ekstremaliai padėčiai, sumažinus šernų skaičių, labai didelės žalos gamtai nebus padaryta.
Tačiau medžiotojai kategoriškai neigia, kad pavyks išnaikinti visus šernus. Pasak medžiotojų, šernai į Lietuvą bet kada gali užklysti iš kaimyninės Baltarusijos.
„Medžiotojams išnaikinti šernus kažin ar įmanoma. Gal pavyktų, jeigu būtų tvora“, – svarsto V. Averka.
