Šių metų sausio 2 d. buvo pagerbtas buvusio VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto doc. dr. Kęstučio Pėtelio (1949–2019) atminimas. Aplankyta jo amžinojo poilsio vieta Liudvinave, aukotos šv. Mišios, kurias koncelebravo Tabariškių parapijos klebonas kun. Arminas Lukoševičius ir Šilavoto parapijos klebonas kun. Remigijus Gaidys.
ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Medžioklėtyros laboratorijos 102 kabinetui, kuriame iš asmeninių K. Pėtelio rinkinių sukaupta gausi mokomųjų pavyzdžių kolekcija, suteiktas „Doc. dr. Kęstučio Pėtelio laukinių gyvūnų populiacijų valdymo laboratorijos“ vardas.
Renginio metu apie doc. K. Pėtelio gyvenimo pagrindinius etapus, nuveiktus darbus papasakojo ŽŪA Miško biologijos ir miškininkystės instituto direktorius prof. G. Brazaitis. Šviesiais prisiminimais pasidalino gausiai susirinkę bendražygiai medžiotojai, draugai, kolegos, artimieji – A. Valinčius, V. Kundrotas, A. Blockus, A. Kamičaitis, A. Navasaitis, J. Ravinskas, G. Pėtelis, R. Ribačiauskas, kun. R. Gaidys, S. Kinderis, A. Paulauskas, žmona Teresė ir kiti.
Pristatyta naujai išleista K. Pėtelio bibliografijos knygelė (sudarė dr. J. Stankevičiūtė ir kt.). Doc dr. K. Pėtelis nuo 1991 m. LŽŪA Miškų ūkio fakultete dėstė su medžiokle susijusius įvairius studijų dalykus, kartu su doc. A. Navasaičiu parengė ir 1998 m. išleido pirmąjį Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams skirtą vadovėlį „Medžioklė“. Dirbdamas LŽŪA Miškų fakulteto Miškininkystės katedroje asistentu, 2002 m. apgynė disertaciją „Reaklimatizuotų bei aklimatizuotų kanopinių žvėrių populiacijų formavimasis ir kokybė Pietvakarių Lietuvos miškuose“. 2006 m. jam buvo suteiktas pedagoginis docento vardas.
Didelis K. Pėtelio nuopelnas – jo inicijuota ir kartu su kolegomis parengta antrosios studijų pakopos (magistrantūros) studijų programa „Laukinių gyvūnų ištekliai ir jų valdymas“. Šios studijų programos pirmieji absolventai diplomus įgijo 2015 metais.
K. Pėtelis buvo vertinamas kaip autoritetingas medžioklėtyros specialistas, pedagogas, švietėjas, plataus akiračio gamtininkas, mokėjęs įžvelgti esmę probleminėse situacijose, suburti kolektyvą darbams, buvo ilgametis medžiotojų rengimo kursų lektorius ir šių kursų dalomosios mokymo medžiagos autorius. Tiek rašydamas straipsnius, tiek kalbėdamas, visada propagavo kultūringą, mokslo žiniomis paremtą, gamtą tausojančią medžioklę. Jis paskelbė spaudoje daugiau kaip 400 mokslinių ir populiarių straipsnių įvairiais miškotyros, ekologijos, medžiojamųjų gyvūnų populiacijų tvarkymo bei gyvūnų aklimatizacijos klausimais, yra 11 monografijų bei vadovėlių bendraautoris („Medžioklė“ (1998), „Pažink mišką“ (2003), „Miško ekologija“ (2007), „Pabūkime miške“ (2008). Inicijavo ir rengė mokslinę-praktinę konferenciją „Miško, žmogaus ir laukinių gyvūnų santykis“. Jo darbai žinomi ir užsienio šalyse – Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Kazachstane.
Žinodamas, kokią įtaką dėstant medžioklines disciplinas turi mokymo bazė, K. Pėtelis įkūrė 2008 m. Medžioklėtyros laboratoriją, kuriai vadovavo iki išėjimo į pensiją 2018 metais. Jo iniciatyva ši laboratorija tapo viena turtingiausių Pabaltijo šalyse. Už ilgametį kūrybingą mokslinį ir pedagoginį darbą docentas buvo apdovanotas Padėkos raštais, ASU medaliu už nuopelnus bei atminimo medaliu.
„Mūsų girios”
Prof. dr. EDMUNDAS BARTKEVIČIUS , dr. JOLANTA STANKEVIČIŪTĖ , dr. RENATA ŠPINKYTĖ – BAČKAITIENĖ
VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultetas