Skip to content Skip to sidebar Skip to footer

Itin retą suomių laiką šeimininkas lepina bebriena

Turinys:

Lietuvoje retai sutinkamos suomių laikos veislės kalė Čeri kariškį Marių Krutulį džiugina ne tik šunų parodose iškovotais titulais. Keturkojis – ištikimas draugas namuose ir medžioklėje.

Kasmetėje Kaune vykusioje 25-ojoje Lietuvos laikų savininkų klubo parodoje Čeri buvo pripažinta geriausia suomių laikos veislės atstove.

Ryškiai rudo kailio nedidelė kalė buvo išrinkta ir gražiausiu parodos dalyviu. Ji įveikė beveik pusšimtį kitų laikų veislių keturkojų.

Čeri šeimininkas, viename iš Lietuvos kariuomenės dalinių tarnaujantis 31 metų M.Krutulis, tvirtino, jog pusantrų metų kalė iš įvairių parodų teisėjų aukščiausius balus gauna ne pirmąkart.

Tačiau aštuonerius metus medžiojantis kariškis labiausiai vertina ne kalės apdovanojimus, o jos medžiotojo savybes.

Dairėsi nedidelio keturkojo
Daugiau nei prieš metus nutaręs įsigyti augintinį M.Krutulis dairėsi šuns, kuris būtų palydovas medžioklėje ir galėtų gyventi bute.

„Lietuvoje yra daugybė medžioklei skirtų šunų veislių. Atrodytų, jog išsirinkti gyvūną nėra jokios problemos.

Tačiau nemažai medžioklinių šunų yra dideli. Tokiems gyvūnams reikia daug erdvės. Gyvenu bute, todėl teko galvoti apie mažesnį šunį. Suomių laika – puikus pasirinkimas“, – apie augintinę pasakojo vyras.

Čeri M.Krutulis įsigijo, kai kalei buvo vos du mėnesiai. Ji specialiai šiam medžiotojui buvo atvežta iš Rusijos veislyno.

Nors Čeri labiausiai prisirišusi prie M.Krutulio, ji sutaria su visais šeimos nariais. Kalė puikiai bendrauja su jauniausia kariškio dukterimi dvimete Egle.

Medžioti galėtų visą parą
M.Krutulis pasakojo, jog Čeri – ne tik judri, ištverminga laika, bet ir gana draugiška.

„Įprastai suomių laikos laikomos sunkiai dresuojamais šunimis, tačiau Čeri yra labai paklusni ir nuovoki.

Atrodo, jog mane ji supranta iš pusės žodžio. Su ja reikia bendrauti ramiai ir gražiai, pykčio ji nemėgsta“, – tvirtino šeimininkas.

Kaip ir visoms laikoms, Čeri labai patinka medžioti. Šia veikla ji galėtų užsiimti ištisą parą. Kalės genuose užkoduota, jog tai universalios veislės atstovė, galinti medžioti kurtinius, tetervinus, voveres, kiaunes, barsukus, net meškas, šernus bei briedžius.

Suomijoje suomių laikos dažniausiai medžioja smulkius gyvūnus ir paukščius. Rusijoje – barsukus, šernus, meškas ir kiaunes. Lietuvoje – usūrinius šunis, kiaunes, šeškus, šernus, stirnas.

Seka kiaunės pėdsakais
Suomių laika puikiai pasirodo ir medžiodama urvuose gyvenančius plėšrūnus, bebrus, taip pat ir vandens paukščius.

M.Krutulis Čeri į medžioklę pasiima nuo tada, kai keturkojui suėjo 4 mėnesiai. Dažniausiai su kale jis eina medžioti švelniakailių žvėrelių.

„Pirmasis Čeri laimikis buvo laukinis šeškas. Tuomet jai buvo vos pusė metų. Ji suuodė medžio drevėje besislepiantį gyvūną ir lojo tol, kol priėjau apžiūrėti radinio. Vėliau kalė pradėjo ramiai ir tiksliai sekti kiaunių pėdsakais“, – pasakojo medžiotojas.

Į medžioklę su varovais laikos šeimininkas neima dėl gyvūno saugumo – jo rudas kailis panašus į lapės.

Šeimininko teigimu, suomių laika nėra ėdalui išrankus šuo. Jis ėda ir košę, ir sausą šunų ėdalą, tačiau labiausiai džiaugiasi gavęs gabalą žalios mėsos.

„Kaip tikras medžioklinis šuo, Čeri labai mėgsta žvėrieną. Jai ypač patinka bebriena“, – tvirtino M.Krutulis.

Suomių laika nepakenčia šiurkštumo

Gediminas Žiūkas
Kinologas

„Laikos – vieni populiariausių medžioklinių šunų. Jų Lietuvoje priskaičiuojama per 2 tūkst. Iš viso mūsų šalyje yra per 40 medžioklinių veislių šunų. 4 veislių laikos sudaro 60 proc. visų medžioklei skirtų keturkojų.

Mažiausios iš visų laikų, suomių laikos – labai reta veislė. Mūsų šalyje šių į ugninius liūtukus panašių šunų yra apie pusė šimto.

Daugelis suomių laikų sunkiai dresuojamos. Kai kurios labai sunkiai įpranta prie žmogaus nurodymų. Šios laikos nepakenčia šiurkštaus elgesio, pakelto balso tono.

Supykusios gali visiškai ignoruoti ne tik aplinkinius ar šeimos narius, bet ir šeimininką. Norintiems auginti suomių laiką reikia turėti daug kantrybės.“

Iveta Skliutaitė („Lietuvos rytas“)

Įvertinkite straipsnį

Įvertinimas: 0 / 5. Balsavo: 0

Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!

4 Komentarai

Komentuoti

Kaip prišaudyti priedėlį?

Žiūrėti apžvalgą