Lietuvoje susibūrė nauja, progresyvi grupė – Medžiotojų sąjunga (medziotojusajunga. lt). Jos tikslai ir planai apima medžioklės ūkio ir teisės aktų tvarkymą, bendradarbiavimą su kitomis visuomeninėmis organizacijomis ir struktūromis, taip pat dialogą su gamtos apsaugos ir gyvūnų teisių gynėjų organizacijomis. Viena Medžiotojų sąjungos gairių yra keisti medžiotojų nusistatymus ir požiūrį, gerinti Lietuvos medžiotojų įvaizdį ir pakelti medžioklės kultūrą iki Europos lygio. Ateityje planuojama bendradarbiauti su kaimyninių šalių medžiotojais.
Pagrindinės ir didžiausios Lietuvos organizacijos – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas sakė: „Kuo daugiau skaldysimės, tuo lengviau bus mus po vieną suvalgyti“. Pasak jo, dalijimasis į kelias mažas organizacijas neveda į gera, kalbant apie bendrą darbą. Iki šiol Lietuvoje buvo trys aktyvios medžiotojų sąjungos: LMŽD, Sūduvos medžiotojų sąjunga ir Medžiotojų sąjunga Gamta, o dabar ketvirtoji – Medžiotojų sąjunga. E. Tijušas nurodė, kad registruota galėtų būti net dar daugiau. Naujosios sąjungos steigėjai yra keturi medžiotojai: UAB Vollit konsultantas Alfonsas Labuckas, portalo miske.lt steigėjas ir Normark atstovas Deividas Staponkus, trofėjų ekspertas, patyręs medžiotojas Irmantas Vaickelionis ir gamtos apsaugos inspektorius Šarūnas Žulys.
„Kilo visuomeniškai aktyvios ir modernios medžiotojų organizacijos poreikis, – interviu sakė D. Staponkus. – Esame suinteresuoti populiarinti medžioklę, aiškinti visuomenei jos reikšmę, bendradarbiauti su kitų sričių organizacijomis.“ Pasak D. Staponkaus, idėja sukurti naują medžiotojų sąjungą kilo jau gana seniai, bet anksčiau nebuvo pakankamai svarbios priežasties ją įgyvendinti. Atsiradus siūlymui keisti medžioklės įstatymą ir šešis kartus padidinti mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą medžioklės plotuose, aktualu tapo greitai reaguoti į tokias situacijas. Kad paaiškintų medžiotojų poziciją ir galbūt paveiktų įstatymų leidybos procesą medžioklės ūkio stabilumo naudai, D. Staponkus susitiko su Seimo nariu, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariu Kęstučiu Mažeika, kalbėjosi socialinių tinklų terpėje, telefonu ir el. paštu. Portale miske.lt buvo paskelbta apklausa, trukusi tik keturias dienas. Joje iš viso dalyvavo 1112 medžiotojų, dauguma per pirmąsias dvi paras.
Apklausos dalyviai reiškė nuomonę penkiais klausimais. Jeigu miske.lt publikuotos anketos rezultatai tiesiogiai paveiktų realybę, tuoj pat būtų pašalintas medžiotojų sąvadas ir kasmetinis mokestis už jį, mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą nekiltų, minimalus medžioklės plotas būtų padidintas iki 1000 hektarų, siūlymas užtraukti atsakomybę visam būreliui už vieną narį, pagautą medžioklėje neblaivų, būtų atmestas, o siūlymas įvesti elektroninį medžioklės lapą būtų atšauktas. Į klausimą, ar Seimo sprendime atmesti siūlymą pakelti mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą galima įžiūrėti naujosios medžiotojų sąjungos poveikį, D. Staponkus atsakė taip: „Informacija apie apklausos rezultatus, medžiotojų diskusijų aktualumas ir bendrosios nuomonės galbūt pateko iki Seimo narių, kurie suprato, kokį didelį rezonansą turi medžioklės taisyklių pataisų projektas ir kad priėmus nepopuliarų sprendimą žala būtų padaryta ne tik politikų įvaizdžiui.“ Žinių laidose apie pataisas politikai teigė, kad tai yra pirmas kartas Lietuvos istorijoje, kai jaunieji medžiotojai taip aktyviai įsitraukė į įstatymų leidybą ir aiškiai išsakė savo nuomonę. Taip, siūlymas pakelti medžioklės plotų mokesčius buvo atmestas.
Prisijungti prie kokios nors Europos lygio organizacijos Medžiotojų sąjunga kol kas nesiekia. Žinia, Lietuvos medžiotojų interesams Europos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacijoje (FACE) atstovauja LMŽD, o Baltijos šalių medžiotojus drauge Europos lygiu reprezentuoja žurnalo Medžioklė Lietuvos ir Latvijos vyriausioji redaktorė Linda Dombrovska. Naujoji sąjunga didžiausią dėmesį planuoja skirti medžioklės ūkiui tvarkyti.
Svarbi artimiausios ateities Medžiotojų sąjungos pastangų kryptis yra ūkininkų ir žemės savininkų įtraukimas į dialogą ir bendradarbiavimas su medžiotojais. Šiuo metu niekas nesigilina į ūkininkų, gyvulių augintojų, žemės savininkų ir tvarkytojų problemas, susijusias su medžioklės ištekliais ir medžioklės ūkiu. Medžiotojams viena svarbiausių ginčytinų situacijų yra kompensacijos už nuostolius. Neretai žalos apimtis nurodoma didesnė nei yra iš tikrųjų ir medžiotojų kolektyvai ją vis tiek turi padengti. Tokias ir bet kokias kitas problemas galima pašalinti tik jas kartu aptariant ir ieškant abiem pusėms naudingų ir tinkamų sprendimų.
Vilkų apskaita ir medžioklės limitų nustatymas jau ne kartą buvo aptartas. Dvi pastarąsias žiemas snigo nepakankamai, o pagal Lietuvos įstatymus, jeigu neįmanoma atlikti apskaitos, limitai nustatomi kaip ankstesnių metų. „Kaip galima teigti, kad Lietuvoje yra tik keli šimtai vilkų, jeigu niekas jų neskaičiavo jau trejus metus?“ – klausia D. Staponkus. Medžiotojai mano, kad šių plėšrūnų šalies teritorijoje yra bent tūkstantis ir reikia kalbėti apie naują populiacijos tvarkymo būdą.
Kilo visuomeniškai aktyvios ir modernios medžiotojų organizacijos poreikis. Esame suinteresuoti populiarinti medžioklę, aiškinti visuomenei jos reikšmę, bendradarbiauti su kitų sričių organizacijomis.
Numatyta pabrėžti medžioklinių šunų saugumo aspektą. Šiuo metu Lietuvoje medžioklinių šunų niekaip neprivaloma žymėti. Štai Latvijoje medžioklėje griežtai draudžiama dalyvauti šunims be mažiausiai 2 centimetrų pločio ryškiaspalvės juostos ar antkaklio. Jeigu medžioklėje dalyvauja laikos, kurios neretai labai panašios į vilkus, tuomet arba plėšrūnas pabėgs, nes medžiotojas pasirinks nešauti, arba nukentės šuo, jeigu pasitaikys azartiškesnis ar abejingesnis žmogus. Nei vienas, nei kitas variantas neleistinas.
Dar viena aktuali, bet nevienareikšmiška tema, pastaraisiais metais sukėlusi aštrių diskusijų, yra slopintuvai. „Galbūt reikėtų surengti pavyzdinių demonstracijų ir bandomųjų šaudymų, kad politikai pamatytų, jog medžioklinių ginklų slopintuvas visai neužslopina viso garso ir negali tapti priežastimi suaktyvėti brakonieriams“, – sakė D. Staponkus.
Įstoti į Medžiotojų sąjungą galima nemokamai. Jos tikslas nėra suburti kuo daugiau laisvų medžiotojų ar pervilioti jų iš kitų organizacijų. Visi, norintys aktyviai įsitraukti į darbą, maloniai kviečiami susisiekti el. paštu: info@medziotojusajunga.lt.
Tekstas: Kataryna Šterna
Šaltinis: Žurnalas “Medžioklė”
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!