Gamtos apsaugos pareigūnai važiuoja šimtą kilometrų vien tik įsipilti degalų

Iš Kelmės – į Šiaulius, iš Druskininkų – į Lazdijus ar Alytų, iš Akmenės – į Mažeikius, iš Jurbarko – į Tauragę ar Raseinius. Aplinkos apsaugos inspektoriai skundžiasi, kad vien įsipilti degalų jiems tenka nuvažiuoti per 100 kilometrų, nes neleidžiama naudotis jų rajone esančiomis degalinėmis. Aplinkos apsaugos departamentas sako, kad inspektoriai gali į degalines užsukti pakeliui po patikrinimų kituose rajonuose.

Į 15min kreipėsi vienas Aplinkos apsaugos inspekcijos darbuotojas, piktindamasis tuo, kad gamtą saugantys darbuotojai priversti ją teršti be reikalo degindami degalus. Asmuo piktinosi, kad po Aplinkos apsaugos departamento padalinių sustambinimo tenka važinėti piltis degalų į už 50 kilometrų esantį miestą. Mat departamentas pasirašęs sutartį tik su degalinių tinklu „Viada“, o yra daug miestelių, kur tokių degalinių nėra. „Ir degalų, ir automobilių plovimo konkursus laimėjo „Viada“, nuo tada degalų tenka važiuoti į kitą miestą“, – rašė inspektorius, kuris prašė neatskleisti jo tapatybės – baiminasi netekti darbo.

Tuo pat metu departamentas draudžia patruliuoti, „nes esą jau pravažinėjome visus pinigus“, nors šimtus kilometrų tenka važinėti iki degalinių.

15min perskambino atsitiktinai į keturių miestelių, kuriose nėra „Viada“ degalinių, aplinkos apsaugos inspekcijas. Visose gavome patvirtinimą – degalų važiuoja piltis į kitus miestus, bet ne visiems tai didelė problema. Prisiderina prie patikrinimų „Pilamės Mažeikiuose. Bet aš dar nė vieno karto nevažiavau specialiai vien tam, kad pilčiau degalų. Mes kontroliuojame objektus ir Mažeikiuose dirbame. Važiuoji į objektą Mažeikiuose, tikrini ir įsipili tuo pačiu“, – kalba Akmenėje dirbantis aplinkosaugininkas. Daugiau problemų jam kyla dėl automobilio remontų ar padangų keitimo – ne visuomet būdavo galima tą padaryti vietoje, o kartais tekdavo važiuoti į Šiaulius.

Jis piktinasi, kad po įvykdyto inspekcijų sujungimų, įvestos rotacijos korupcijos prevencijai. Jos labai pailgina keliones, todėl sumažėja tiek patikrinamų objektų, tiek nustatytų pažeidimų skaičius. „Yra skirtumas, ar dirbi savo rajone, ar važiuoji objektą tikrinti už 60–70 kilometrų. Tu daugiau laiko automobilyje praleidi. Dabar pusė objektų yra Akmenės rajone, pusė – Mažeikių rajone, dar į akcijas tenka važinėti, reidus. Rotacija kažkokia gal ir reikalinga, bet gal nereikia tiek daug jos iškart. Mes nieko daugiau tikrai nenustatėm. Nei mes nuvažiavę, nei pas mus atvažiavę. Pas mus atvažiavę nustato dar mažiau, nei mes nustatydavome“, – stebėjosi inspektorius.

Kitas Jurbarke dirbantis aplinkosaugininkas tikino, kad degalų įsipilti važiuoja 50 kilometrų pirmyn, o tada tiek pat atgal. „Pas mus nėra „Viada“ degalinės, tai važiuojame 50 kilometrų į Raseinius arba į Tauragę. Bet ir kitur lygiai tas pats, mažesniuose miesteliuose nėra tokių degalinių. Yra „Baltic Petroleum“, bet čia piltis neleidžia“, – kalbėjo aplinkosaugininkas. Jis teigė, kad automobilius remontuoti tenka Kaune. „1000 kilometrų leidžia pravažiuoti per mėnesį. Jei mažiausiai du kartus reikia nuvažiuoti degalų, tai 200 km ir susidaro. Mašinos irgi nėra kur nusiplauti, tik Tauragė arba Raseiniai. Patiems reikia pasikeisti ratus iš vasarinių į žieminius“, – pyktelėjo aplinkos apsaugos darbuotojas. Jis taip pat piktinosi rotacijomis. „Kokia čia logika važiuoti 150 km, kad patikrintum kokį ūkininką. Išeina nesąmonė. Paskui sako, kad nėra pinigų degalams, galėsite pėsti vaikščioti. Na tai gerai, vaikščiosime ir pėsčiomis“, – kalbėjo aplinkosaugininkas. Kelmėje atsiliepęs darbuotojas atsisakė komentuoti. Bet ir jis nesusilaikė, paklausus, ar degalus pilasi Kelmėje.

„Kelmėje mes neturim „Viados“, mes Šiauliuose pilamės. Daugiau nenoriu nieko kalbėti“, – teigė aplinkosaugininkas.

Analogišką istoriją išgirdome ir Druskininkuose. „Tik „Viada“, bet jos nėra nei Druskininkuose, nei Varėnoje. Yra Lazdijuose, taip pat Valkininkuose. Varėniškiai pilasi Valkininkuose (apie 30 km į vieną pusę – 15min), o Druskininkų darbuotojams vis tiek tenka kokias bylas į Alytų vežti, tai pakeliui įsipila degalų Alytuje. Anksčiau buvo geriau, pylėmės „Baltic Petroleum“ (Druskininkuose – aut. past.) ir plovykla būdavo vietoje. Dabar jau net nežinau, kur plovykla yra. Remontas irgi centralizuotai – tik Alytuje“, – kalbėjo aplinkosaugininkas. Jis patikino, kad faktiškai visi darbuotojai Aplinkos apsaugos departamente turi po automobilį. „Nežinau, kaip kituose rajonuose Lietuvos, bet pas mus šiokių tokių problemų yra“, – pripažino aplinkosaugininkas.

Departamentas problemos neįžvelgia
Apie šią situaciją paprašėme pakomentuoti Aplinkos apsaugos departamento (AAD), kontroliuojančio visas regionines aplinkos apsaugos inspekcijas. Gavome paaiškinimą, kad visas paslaugas ir prekes AAD perka viešųjų pirkimų būdu. „Departamento rengtose degalų viešųjų pirkimų sąlygose pirmiausia reikalaujama, jog potencialūs degalų tiekėjai turėtų degalines, nutolusias ne toliau kaip 15 km nuo pagrindinių Departamento padalinių (valdybų, inspekcijų) buveinių ir transporto priemonių parkų, siekiant užtikrinti greitą ir patogų apsirūpinimą degalais“, – atsakymą perdavė AAD specialistė Eugenija Kubiliūtė. Teigiama, kad pirkimų rezultatai priklauso nuo tiekėjų aktyvumo. „Kiekvienas AAD darbuotojas gali naudotis tik tų degalinių paslaugomis, su kuriomis sutartis, po atliktų viešųjų pirkimų procedūrų, yra sudaręs AAD. Jeigu yra poreikis inicijuoti naują degalų pirkimo sutartį, tuomet padalinys, kuriame yra toks poreikis, turi kreiptis su prašymu, kuriame turi būti nurodytas poreikio pagrindimas“, – rašoma atsakyme.

AAD patikina, kad inspektorių darbas yra mobilus, pareigūnai rotacijos principu kontrolę vykdo visoje šalies teritorijoje, vyksta į komandiruotes, pasitarimus ar bendrus reidus skirtinguose Lietuvos regionuose. Vadinasi, ir degalų gali susiplanuoti įsipilti. Per metus išleidžia 435 tūkst. eurų Automobiliams perkami trijų rūšių degalai: A95 benzinas, dyzelinas, dujos (SDN), o transporto priemonėms išlaikyti metams skiriamos lėšos – 435 000 Eur, informavo departamentas. Kadangi departamente šiuo metu dirba 436 darbuotojai, vidutiniškai vienam iš jų tenka po 1000 eurų degalams per metus, už tiek per mėnesį galima apytiksliai įsipilti apie 70 litrų degalų.

AAD nurodo turįs 326 automobilius, tad vienam automobiliui tenkanti degalų dalis būtų didesnė. Dažniausi automobiliai: „Isuzu D-Max“, „Kia Sportage“, „Subaru Grand Vitara“, „VW Tiguan“ ar „Škoda Fabia“. „AAD po reorganizacijos perėmė regionų aplinkos apsaugos departamentų turėtą automobilių parką. Departamentas nėra vykdęs naujų automobilių pirkimų ir šiandien neturi biudžetinių lėšų tokio pobūdžio pirkimams. Departamento transporto priemonių parką sudaro įvairių markių bei modelių automobiliai (variklių galingumas – nuo 59 kW iki 110 kW)“, – teigiama atsakyme. AAD ketina optimizuoti turimą parką ir atsisakyti dalies automobilių, kadangi nėra finansinių galimybių parko atnaujinti, taip pat sumažėjus transporto priemonėms skiriamiems asignavimams.

Gina rotaciją – tai korupcijos prevencija
Darbuotojų skundus dėl rotacijos AAD atmeta: „Rotacija yra būtina ir yra viena efektyviausių korupcijos prevencijos priemonių.“ „Rotacija siekiama įgyvendinti priimamų sprendimų nešališkumo, skaidrumo, viešumo principus, formuoti korupcijai nepakančią aplinką ir didinti pasitikėjimą AAD veikla. Kuo didesnis patikrinimų ar pažeidimų skaičius – tai nėra prioritetai ar siekiamybė. Departamento veikla orientuota į efektyvų ūkio subjektų rizikingumo aplinkosaugos požiūriu įvertinimą ir optimalią tikrinamų ūkio subjektų atranką patikrinimams“, – rašoma komentare. AAD paaiškina, kad pažeidimų prevencijai skiriamas didžiausias dėmesys – norime užkirsti kelią pažeidimams didinant sąmoningumą, vykdant švietėjišką veiklą, akcijas. „O ir nustačius pažeidimą – bauda turi būti taikoma kaip ultima ratio (paskutinė priemonė)“, – rašoma komentare.

“15min.lt”